1 Chorvedžiui. Psalmė. Giesmė. Šlovinkite Dievą džiaugsmo šauksmais, visa žeme, 2 giedokite šlovės giesmę jo vardui, teikite jam iškilmingą garbę! 3 Kartokite Dievui: „Kokie nuostabūs tavo darbai! Tavo jėga tokia didi, kad tavo priešai gūžiasi prieš tave! 4 Tegarbina tave visa žemė, tegieda tau šlovės giesmę, – tegieda šlovės giesmę tavo vardui!“ {Sela} I 5 Ateikite ir pamatykite, ką Dievas padarė, – savo darbais jis kelia pagarbią žmonių baimę. 6 Jūrą jis pavertė sausuma, per upę mūsų protėviai perėjo pėsti. Ten mes džiūgavom jam – 7 jis amžinai viešpatauja savo galybe, jo akys stebi tautas – tenesididžiuoja maištininkai. {Sela} 8 Tautos, garbinkite mūsų Dievą, teskamba jo šlovės garsai. 9 Mums jis suteikė gyvenimą ir neleido mūsų kojoms suklupti. 10 Juk, Dieve, tu mus išbandei! Ištyrei mus, kaip ištiriamas ugnimi sidabras; 11 tu leidai mums įpult į pinkles, mums ant pečių uždėjai sunkią naštą. 12 Tu leidai, kad žmonės jotų mums ant sprando, – perėjome per ugnį ir vandenį, – bet tu išvedei mus į saugią vietą. II 13 Įeinu į tavo Namus nešdamas deginamąsias aukas, vykdau tau padarytus įžadus, – 14 įžadus, kuriuos ištarė mano lūpos ir tau davė, kai buvau nelaimėje. 15 Deginamosioms aukoms atnašauju tau peniukšlius drauge su degančių avinų dūmais; aukoju jaučius ir ožius. {Sela} 16 Ateikite ir klausykitės, visi pagarbiai Dievo bijantieji, kai skelbiu, ką jis man padarė. 17 Šaukiausi jo balsu, šlovės giesmė buvo man ant liežuvio. 18 Jeigu būčiau turėjęs piktą mintį širdyje, VIEŠPATS nebūtų klausęsis. 19 Bet Dievas išgirdo, – jis klausėsi mano maldos balso. 20 Pagarbintas yra Dievas – tas, kuris neatstūmė mano maldos nei neatsakė man savo gerumo. | 
