¹⁴ Krykštauk ir džiaukis, Ziono dukra!

Juk štai ateinu gyventi su tavimi, –

tai VIEŠPATIES žodis.

¹⁵ Tą dieną daug genčių prisidės prie VIEŠPATIES,

ir jos bus mano tauta, –

aš gyvensiu tarp jų.

Tuomet tu žinosi,

kad Galybių VIEŠPATS siuntė mane pas tave.

¹⁶ VIEŠPATS paveldės Judą

kaip savo dalį šventajame krašte

ir Jeruzalę vėl išsirinks.

¹⁷ Tenutyla visa žmonija prieš VIEŠPATĮ,

nes jis pakilo iš savo šventosios buveinės.

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>