Raginimas grįžti pas Dievą 1 Antraisiais karaliaus Darijaus metais, aštuntą mėnesį[i1], Dievo žodis atėjo Berechijo sūnaus Ido sūnui pranašui Zecharjui: 2 „VIEŠPATS buvo labai supykęs ant jūsų protėvių. 3 Sakyk jiems: taip kalbėjo Galybių VIEŠPATS: - Grįžkite jūs pas mane, – tai Galybių VIEŠPATIES žodis, – sugrįšiu aš pas jus, – kalbėjo Galybių VIEŠPATS. 4 Nebūkite kaip jūsų protėviai, kuriems ankstyvesnieji pranašai skelbė: 'Taip kalbėjo Galybių VIEŠPATS: gręžkitės nuo savo nedorų kelių ir nedorų darbų'. Bet jie manęs nei klausė, nei manęs paisė, – tai VIEŠPATIES žodis. 5 Kur yra jūsų protėviai? O pranašai argi gyvena amžinai? 6 Betgi mano žodžiai ir įstatai, paskelbti per mano tarnus pranašus, argi nepasivijo jūsų protėvių? Jie gailėjosi ir sakė: 'Galybių VIEŠPATS pasielgė su mumis, žiūrėdamas mūsų kelių ir darbų, lygiai kaip buvo nusprendęs padaryti'“. Keturi raiteliai 7 Antraisiais karaliaus Darijaus metais, vienuolikto[i2] – Šebato mėnesio dvidešimt ketvirtą dieną, VIEŠPATIES žodis atėjo Berechijo sūnaus Ido sūnui pranašui Zecharjui. Zecharjas tarė: 8 [i3]„Nakčia regėjau raitelį ant sarto žirgo! Jis stovėjo lomoje tarp mirtų medžių, o už jo žirgai – sartas, bėras ir baltas. 9 Paklausiau: „Mano viešpatie, kas jie?“ Angelas, kalbantis su manimi, man tarė: „Aš tau parodysiu, kas jie“. 10 Tuomet vyras, stovėjęs tarp mirtų medžių, atsakė: „Tai tie, kuriuos VIEŠPATS pasiuntė eiti sargybą žemėje“. 11 Paskui jie tarė VIEŠPATIES angelui, stovinčiam tarp mirtų medžių: „Ėjome sargybą žemėje, ir štai visa žemė taikiai gyvena“. 12 Tuomet VIEŠPATIES angelas ištarė: „O Galybių VIEŠPATIE, kaip ilgai dar nepasigailėsi Jeruzalės ir Judo miestų, ant kurių pykai per šiuos septyniasdešimt metų?“[i4] 13 Angelui, kalbėjusiam su manimi, VIEŠPATS atsakė maloniais ir paguodos pilnais žodžiais. 14 Tuomet su manimi kalbėjusis angelas man tarė: „Paskelbk šią žinią: 'Taip kalbėjo Galybių VIEŠPATS: - Aš labai pavyduliauju Jeruzalei – Zionui. 15 Pykstu didžiu pykčiu ant savimi patenkintų tautų;[i5] kai aš buvau tik truputį įpykęs, jos padidino nelaimę. 16 Todėl taip kalbėjo Galybių VIEŠPATS: – Grįžtu į Jeruzalę vedamas pasigailėjimo, bus atstatyti joje mano Namai, – tai Galybių VIEŠPATIES žodis, – virš Jeruzalės bus ištiesta matavimo virvė.[i6] 17 Dar paskelbk: taip kalbėjo Galybių VIEŠPATS: – Mano miestai dar bus pertekę gerovės, VIEŠPATS dar paguos Zioną, išsirinks vėl VIEŠPATS Jeruzalę'“. |