¹ Šlovinkite VIEŠPATĮ!

Šlovink VIEŠPATĮ, mano siela!

² Šlovinsiu VIEŠPATĮ visą gyvenimą,

giedosiu šlovės giesmes savo Dievui,

kol gyvas būsiu.

I

³ Nepasitikėkite didžiūnais –

mirtinguoju, kuris negali išgelbėti.

⁴ Kai dvasia jį palieka,

jis sugrįžta į dulkes, –

tą pačią dieną žūva visos jo svajonės.

II

⁵ Laimingas žmogus,

kurio pagalba yra Jokūbo Dievas, –

dedantis viltį į VIEŠPATĮ, savo Dievą,

⁶ kuris sukūrė dangų ir žemę,

jūrą ir visa, kas juose.

Jis amžinai laikosi savo pažadų, –

⁷ gina nuskriaustųjų teises,

alkaniems parūpina duonos.

VIEŠPATS išlaisvina kalinius,

⁸ VIEŠPATS atveria akis akliesiems.

VIEŠPATS pakelia gyvenimo palaužtuosius,

VIEŠPATS myli teisiuosius.

⁹ VIEŠPATS saugo ateivius,

padeda našlaičiui ir našlei,

bet suvingiuoja nedorėlių kelią.

¹⁰ VIEŠPATS amžinai viešpataus,

tavo Dievas, Zione, per visas kartas.

Šlovinkite VIEŠPATĮ!

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>