BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2017 09 24 Sekmad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998)

PsalmynasSkyrius: 147

 Psalmynas
  
 Dievo meilė ir galybė
  
Ps 147

I

1 [i1]Šlovinkite VIEŠPATĮ!

Gera giedoti šlovės giesmes mūsų Dievui,

nes malonu ir teisinga jį šlovinti giesme.

2 VIEŠPATS atstato Jeruzalę, –

jis surenka Izraelio tremtinius.

3 Jis gydo sužeistas širdis

ir aptvarsto jų žaizdas.

4 Jis nustatė žvaigždžių skaičių, –

kiekvieną jų vardu vadina.

5 Didis yra mūsų VIEŠPATS ir galingas, –

beribė jo išmintis.

6 VIEŠPATS duoda drąsos kukliesiems, –

nedorėlius nubloškia į dulkes.

II

7 Giedokite VIEŠPAČIUI dėkodami,

šlovės giesmę mūsų Dievui lyra palydėkite.

8 [i2]Debesimis jis apdengia dangų,

žemei parūpina lietaus, kalnuose želdina žolę.

9 Gyvuliams jis duoda pašaro

ir varnos jaunikliams lesalo.

10 [i3]Ne ristūno jėga jis mėgaujasi,

malonumo jam neteikia nei bėgiko greitumas.

11 VIEŠPATS gėrisi tais, kas jo pagarbiai bijo –

tais, kurie pasitiki jo ištikima meile.

III

12 Šlovink VIEŠPATĮ, Jeruzale!

Šlovink savo Dievą, Zione!

13 Juk jis stiprina tavo vartų skląsčius,

palaimą teikia tavo vaikams.

14 Sukuria taiką prie tavo ribų,

sotina tave geriausiais kviečiais.

15 Siunčia savo žodį žemei,

ir ką jis įsako, greitai įvyksta.

16 Apkloja žemę sniegu lyg vilna,

šalna apiberia lyg pelenais.

17 Meta žemėn krušos ledus kąsniais –

kas gali pakelti jo siunčiamą šaltį?

18 Pasiunčia savo žodį ir juos sutirpdo –

liepia vėjui pūsti, ir vanduo srovena.

19 Jis paskelbė savo žodį Jokūbui,

savo įstatus ir įsakus Izraeliui.

20 To jis nepadarė jokiai kitai tautai, –

jo įsakų jos nežino.

Šlovinkite VIEŠPATĮ!

  
Išnašos:
1Ps 147,1-147,20: Septuaginta ir Vulgata dalija šią psalmę į dvi: Ps 146 (1-11 eilutės) ir Ps 147 (12-20 eilutės). Psalmė šlovina Dievą, nes jis atkūrė ištremtą Izraelio tautą (I), rūpinasi nuskriaustaisiais (II) ir yra Ziono geradarys (III).
2Ps 147,8-147,9: Lygiai kaip dangiškasis Tėvas apvelka kalnus augmenija, kad žmonės ir gyvuliai turėtų peno, taip pat jis apvaizdžiai rūpinasi paukščiais, ypač varnomis, kurių įkyrų kranksėjimą poetas laiko šauksmu į Dievą prašant lesalo. Žr. Mt 6,26-30.
3Ps 147,10-147,11: Besaikis pasitikėjimas savo jėgomis dažnai išpuikina žmogų, – tuomet Dievui žmogaus gyvenime nebelieka vietos. Dievas mėgaujasi žmogumi, kuris pasitiki jo gerumu ir yra jam atviras. Žr. Ps 20,8; 33,16-19.
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

PsalmynasSkyrius: 147