Marijos giesmė

⁴⁶ O Marija prabilo:

⁴⁷ „Mano siela šlovina Viešpatį,

mano dvasia džiaugiasi Dievu, savo Gelbėtoju,

⁴⁸ nes jis pažvelgė į nuolankią savo tarnaitę.

Štai nuo dabar palaiminta mane vadins visos kartos,

⁴⁹ nes didžių dalykų padarė man Viešpats,

ir šventas yra jo vardas!

⁵⁰ Jis maloningas iš kartos į kartą

tiems, kurie jo klauso.

⁵¹ Jis parodo savo rankos galybę

ir išsklaido išdidžios širdies žmones.

⁵² Jis numeta galiūnus nuo sostų

ir išaukština mažuosius.

⁵³ Alkstančius gėrybėmis apdovanoja,

turtuolius tuščiomis paleidžia.

⁵⁴ Jis ištiesė pagalbos ranką savo tarnui Izraeliui,

kad minėtų jo gailestingumą,

⁵⁵ kaip buvo žadėjęs mūsų protėviams –

Abraomui ir jo palikuonims per amžius“.

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>