¹ Izraelis ­ vešlus vynmedis,

jo vaisiai ­ kaip ir jis pats.

Juo buvo turtingesnis vaisių,

juo daugiau jis statėsi aukurų;

juo geresnis buvo jo krašto derlius,

juo daugiau jis pasistatė šventųjų stulpų.

² Jų širdis melaginga,

ir dabar jie turi kentėti dėl savo kaltės.

VIEŠPATS sugriaus jų aukurus

ir sunaikins jų šventuosius stulpus.

³ Iš tikro jie dabar sakys:

‘Neturime karaliaus,

kadangi nebijome VIEŠPATIES;

o ką gera galėtų mums padaryti karalius?’

⁴ Jie dalija pažadus,

tuščiomis priesaikomis sudarinėja sutartis,

ir teisingumas pavirsta

nuodingomis piktžolėmis suartame lauke!

⁵ Samarijos gyventojai dreba

dėl Bet Aveno veršio.

Ten žmonės liūdi,

stabmeldžiai kunigai rauda

dėl jo garbės, nes jis iš ten išgabentas.

⁶ Ir bus jis nugabentas į Asiriją

kaip dovana didžiajam karaliui.

Gėda apims Efraimą,

Izraelis bus sugėdintas dėl savo stabo.

⁷ Samarijos karalius prapuls

kaip medžio skiedra, plūduriuojanti vandenyse.

⁸ Bus sunaikinti Bet Aveno aukštumų alkai,

toji Izraelio nuodėmė,

erškėčiais ir usnimis apžels jų aukurai.

Tuomet jie sakys kalnams: ‘Paslėpkite mus!’

ir kalvoms: ‘Griūkite ant mūsų!’

⁹ „Nuo Gibėjos dienų nusidedi, Izraeli;

ten jie apsisprendė!

Ar neužklups karas Gibėjoje?

¹⁰ Ateinu pas nusikaltėlius

jų bausti;

prieš juos bus sutelktos tautos,

kai jie bus baudžiami už savo dvigubą kaltę.

¹¹ Efraimas tapo prijaukinta telyčia,

mėgstančia kulti javus.

Bet aš uždėsiu jungą ant jos gražaus kaklo

ir priversiu Efraimą plėšti dirvoną.

Judas turi a´rti,

o Jokūbas ­ akėti.

¹² Sėkite teisumą,

pjaukite ištikimos meilės derlių,

plėškite dirvoną,

nes jau metas ieškoti VIEŠPATIES,

kad jis ateitų ir apšviestų mus teisumu.

¹³ Arėte nedorumą, pjovėte neteisingumą,

valgėte melo vaisius.

Kadangi pasitikėjai savo galybe

ir savo galiūnų daugybe,

¹⁴ karo dundesys kils prieš tavo tautą.

Visos tavo tvirtovės bus sunaikintos,

kaip Šalmanas mūšio dieną sunaikino Bet Arbelį,

kai motinos buvo kapojamos drauge su kūdikiais.

¹⁵ Taip bus pasielgta su jumis, Beteli,

dėl jūsų didelio nedorumo.

Auštant žus Izraelio karalius.

¹ Kai Izraelis buvo vaikas,

aš jį pamilau

ir iš Egipto pašaukiau savo sūnų.

² Juo daugiau juos šaukiau,

juo labiau jie traukėsi nuo manęs,

aukodami Baalams

ir degindami smilkalus stabams.

³ Aš pats mokiau Efraimą vaikščioti,

savo rankomis juos nešiojau,

tačiau jie nepripažino,

kad aš jais rūpinausi.

⁴ Siejau juos su savimi žmogiškais saitais,

meilės ryšiais.

Buvau jiems kaip tie,

kurie glaudžia kūdikius prie skruosto.

Nusileidau ligi jų,

kad juos pamaitinčiau.

⁵ Jiems nebereikės grįžti į Egiptą;

Asirija bus jų karalius,

nes jie atsisakė grįžti pas mane.

⁶ Kalavijas siautėja jų miestuose,

naikina jų vartų sijas,

ryja juos dėl jų sąmokslų.

⁷ Mano tauta atkakliai gręžiasi nuo manęs.

Jie maldaus dėl jiems uždėto jungo,

bet niekas jo nepakels.

⁸ Efraimai, kaip galiu tave atmesti?

Izraeli, kaip galiu tave apleisti?

Negi galiu padaryti tave kaip Admą

ar pasielgti su tavimi kaip su Ceboimais?

Mano širdis neleidžia man to padaryti!

Mano gailestingumas tau per stiprus!

⁹ Nebausiu tavęs degančiu įniršiu,

nebenaikinsiu Efraimo,

nes aš esu Dievas, o ne žmogus;

aš esu Šventasis tarp jūsų

ir su pykčiu neateisiu.

¹⁰ Jie eis paskui VIEŠPATĮ,

riaumojantį tarsi liūtą.

Kai jis riaumos,

jo vaikai drebėdami rinksis iš vakarų.

¹¹ Jie rinksis drebėdami

tarsi paukščiai iš Egipto,

tarsi balandžiai iš Asirijos krašto;

aš sugrąžinsiu juos į namus“, ­

tai VIEŠPATIES žodis.

¹ Efraimas apsupo mane melu,

Izraelio namai ­ apgaule,

bet Judas dar eina su Dievu

ir yra ištikimas Šventajam.

² Efraimas gano vėją,

visą dieną laksto paskui vėją iš rytų

ir kaupia neteisybę ir smurtą.

Jie sudaro sutartį su Asirija

ir siunčia aliejų į Egiptą.

³ VIEŠPATS kelia kaltinimą Judui;

jis nubaus Jokūbą pagal jo elgesį

ir atlygins jam pagal jo darbus.

⁴ Įsčiose jis bandė užimti brolio vietą,

o suaugęs ėjo grumtis su Dievu.

⁵ Jis grūmėsi su angelu ir nugalėjo,

maldavo ir verkė.

Jis sutiko Dievą Betelyje,

ir ten jis kalbėjo mums.

⁶ VIEŠPATS, Galybių Dievas,

VIEŠPATS yra jo vardas!

⁷ Tu turi sugrįžti pas savo Dievą!

Laikykis ištikimos meilės ir teisingumo

ir visuomet pasitikėk savo Dievu!

⁸ „Pirklys, kurio rankose neteisingos svarstyklės,

mėgsta skriausti.

⁹ Nors Efraimas ir sakė: ‘Koks aš turtingas!

Sukaupiau turtų!

Visuose mano darbuose nerasta kaltės,

kuria būčiau nusidėjęs!’

¹⁰ Aš esu VIEŠPATS, tavo Dievas,

nuo dienų Egipto žemėje;

aš ir vėl tave apgyvendinsiu palapinėse

kaip Susitikimo dienomis.

¹¹ Kalbėjau pranašams,

gausinau jų regėjimus,

per pranašus sukelsiu ir pražūtį.

¹² Gileadas ­ kupinas nedorumo;

jie tikrai prieis liepto galą.

Gilgale jie aukoja jaučius,

todėl jų aukurai taps akmenų krūvomis

suartame lauke.“

¹³ Kai Jokūbas pabėgo į Aramo šalį,

Izraelis tarnavo, kad gautų žmoną,

ir dėl žmonos ganė kaimenes.

¹⁴ Per pranašą VIEŠPATS išvedė Izraelį iš Egipto,

per pranašą Izraelis ir buvo išlaikytas.

¹⁵ Efraimas skaudžiai įžeidė Dievą,

todėl jo Viešpats užkraus jam kraujo kaltę

ir atlygins už įžeidimus.

¹ Efraimas kalbėdamas keldavo baimę,

nes buvo galingas Izraelyje.

Bet jis užsitraukė kaltę per Baalą ir mirė.

² Dabar jie ir toliau nusideda,

dirbdinasi liedinį ir stabus iš sidabro

pagal savo supratimą.

Visa tai ­ tik meistrų darbas.

„Aukokite jiems!“ ­ sako jie,

ir žmonės bučiuoja veršius!

³ Todėl jie bus kaip ryto debesis

arba kaip anksti krintanti rasa,

kaip audros nunešti nuo klojimo pelai

arba kaip dūmas, kylantis pro langą.

⁴ „Tačiau aš buvau VIEŠPATS, tavo Dievas,

nuo dienų Egipto žemėje;

tu nepažįsti kito Dievo, išskyrus mane,

ir be manęs nėra kito gelbėtojo.

⁵ Aš maitinau tave dykumoje,

sausros žemėje.

⁶ Kai juos maitinau, jie buvo sotūs;

jie buvo sotūs, bet jų širdis išpuiko,

todėl jie užmiršo mane.

⁷ Būsiu jiems kaip liūtas,

tykosiu kaip leopardas prie kelio.

⁸ Pasitiksiu juos kaip jauniklių netekusi meška

ir suplėšysiu jų širdies dangą;

rysiu juos ten kaip liūtė,

plėšysiu juos kaip laukinis žvėris.

⁹ Sunaikinsiu tave, Izraeli!

Kas tau gali padėti?

¹⁰ Kur gi tavo karalius?

Tegelbsti jis tave!

Kur visų tavo miestų valdovai,

apie kuriuos sakei:

‘Duok man karalių ir didžiūnus!’?

¹¹ Daviau tau karalių savo įniršiu

ir atėmiau savo pykčiu.

¹² Efraimo kaltė surišta į ryšulį,

jo nuodėmė padėta apsaugon.

¹³ Gimdyvę apima skausmai,

bet jis ­ neišmintingas sūnus,

nes laiku nenori eiti ten,

kur veržiasi kūdikiai.

¹⁴ Ar išpirksiu juos iš Šeolo galios,

ar atpirksiu juos iš mirties?

O mirtie, kur tavo rykštės!

O Šeole, kur tavo geluonis!

Nėra užuojautos mano akyse!

¹⁵ Nors jis klestės tarp brolių,

ateis rytys, VIEŠPATIES vėjo gūsis,

kylantis iš dykumos,

ir nuseks jo šulinys, išdžius jo šaltinis.

Iš jo iždo bus atimta visa, kas brangu.“

¹ Samarija turės išpirkti savo kaltę,

nes ji maištavo prieš savo Dievą.

Jie kris nuo kalavijo,

jų mažyliai bus sutraiškyti,

o jų nėščios moterys perskrostos.

Raginimas atsiversti

² Grįžk, Izraeli, pas VIEŠPATĮ, savo Dievą,

nes tu sukniubai per savo kaltę.

³ Pasiimkite žodžius

ir grįžkite pas VIEŠPATĮ.

Sakykite jam: „Atleisk visas kaltes,

priimk, kas gera,

ir mes tau aukosime savo lūpų vaisių.

⁴ Asirija mūsų neišgelbės,

ant žirgų mes nebesėsime,

ir savo rankų darbams

daugiau nebesakysime: ‘Mūsų Dievas’.

Tavyje našlaitis randa gailestingumo.“

⁵ Pagydysiu jų neištikimybę,

mylėsiu juos visa širdimi,

nes mano įniršis nuo jų nusigręžė.

⁶ Izraeliui aš būsiu lyg rasa;

jis žydės kaip lelija

ir suleis šaknis kaip Libano miškas.

⁷ Skleisis jo atžalos,

jo grožis bus kaip alyvmedžio,

o kvapas kaip Libano.

⁸ Jie vėl gyvens mano paunksmėje,

vėl augins javus

ir žydės kaip vynmedis,

o jų kvapas bus kaip Libano vyno.

⁹ Efraimai, ką aš turiu bendra su stabais?

Tai aš išklausau ir rūpinuosi tavimi.

Aš esu lyg amžinai žaliuojantis kiparisas,

ir tavo ištikimybė kyla iš manęs.“

¹⁰ Kas išmintingas, tas tesvarsto šiuos dalykus,

kas protingas, tas teišmano juos.

Tiesūs VIEŠPATIES keliai,

ir teisieji jais eina,

o nusidėjėliai juose suklumpa.