1 Izraelis vešlus vynmedis, jo vaisiai kaip ir jis pats. Juo buvo turtingesnis vaisių, juo daugiau jis statėsi aukurų; juo geresnis buvo jo krašto derlius, juo daugiau jis pasistatė šventųjų stulpų. 2 Jų širdis melaginga, ir dabar jie turi kentėti dėl savo kaltės. VIEŠPATS sugriaus jų aukurus ir sunaikins jų šventuosius stulpus. 3 Iš tikro jie dabar sakys: ‘Neturime karaliaus, kadangi nebijome VIEŠPATIES; o ką gera galėtų mums padaryti karalius?’ 4 Jie dalija pažadus, tuščiomis priesaikomis sudarinėja sutartis, ir teisingumas pavirsta nuodingomis piktžolėmis suartame lauke! 5 Samarijos gyventojai dreba dėl Bet Aveno veršio. Ten žmonės liūdi, stabmeldžiai kunigai rauda dėl jo garbės, nes jis iš ten išgabentas. 6 Ir bus jis nugabentas į Asiriją kaip dovana didžiajam karaliui. Gėda apims Efraimą, Izraelis bus sugėdintas dėl savo stabo. 7 Samarijos karalius prapuls kaip medžio skiedra, plūduriuojanti vandenyse. 8 Bus sunaikinti Bet Aveno aukštumų alkai, toji Izraelio nuodėmė, erškėčiais ir usnimis apžels jų aukurai. Tuomet jie sakys kalnams: ‘Paslėpkite mus!’ ir kalvoms: ‘Griūkite ant mūsų!’ 9 „Nuo Gibėjos dienų nusidedi, Izraeli; ten jie apsisprendė! Ar neužklups karas Gibėjoje? 10 Ateinu pas nusikaltėlius jų bausti; prieš juos bus sutelktos tautos, kai jie bus baudžiami už savo dvigubą kaltę. 11 Efraimas tapo prijaukinta telyčia, mėgstančia kulti javus. Bet aš uždėsiu jungą ant jos gražaus kaklo ir priversiu Efraimą plėšti dirvoną. Judas turi a´rti, o Jokūbas akėti. 12 Sėkite teisumą, pjaukite ištikimos meilės derlių, plėškite dirvoną, nes jau metas ieškoti VIEŠPATIES, kad jis ateitų ir apšviestų mus teisumu. 13 Arėte nedorumą, pjovėte neteisingumą, valgėte melo vaisius. Kadangi pasitikėjai savo galybe ir savo galiūnų daugybe, 14 karo dundesys kils prieš tavo tautą. Visos tavo tvirtovės bus sunaikintos, kaip Šalmanas mūšio dieną sunaikino Bet Arbelį, kai motinos buvo kapojamos drauge su kūdikiais. 15 Taip bus pasielgta su jumis, Beteli, dėl jūsų didelio nedorumo. Auštant žus Izraelio karalius. |