¹ Nesilinksmink, Izraeli,

nedžiūgauk, kaip daro kitos tautos,

nes, atsitraukdamas nuo savo Dievo,

elgeisi kaip kekšė.

Tu mėgai kekšės užmokestį kiekviename klojime. ² Klojimas ir vyno spaudykla jų neišmaitins,

jiems pritrūks naujo vyno.

³ Jie nebegyvens VIEŠPATIES krašte;

Efraimas turės sugrįžti į Egiptą,

o Asirijoje jie valgys nešvarų maistą.

⁴ Vyno liejamųjų atnašų VIEŠPAČIUI jie nebeatnašaus,

jų skerdžiamosios aukos jam nebus malonios

ir bus jiems kaip šermenų duona^[i1].

Visi, kas ją valgys, taps nešvarūs,

nes jų duona bus tik alkiui patenkinti,

bet į VIEŠPATIES Namus nepateks.

⁵ Ką jūs darysite iškilmės dieną

ir VIEŠPATIES šventės dieną?

⁶ Net jeigu jie ištrūktų iš pražūties,

Egiptas juos surinks,

Nofas juos palaidos.

Jų brangius sidabro daiktus

paveldės dilgėlės,

o jų palapinėse augs erškėčiai.

⁷ Atėjo bausmės dienos,

atėjo atlygio dienos,

ir Izraelis tai žino!

‘Pranašas ­ kvailas,

dvasios vyras ­ pamišęs!’

Kadangi didelė tavo kaltė,

didelis ir priešiškumas.

⁸ Efraimo sargybinis mano Dievui ­ pranašas,

tačiau medžiotojo žabangos jam paspęstos ant visų kelių,

ir jis puolamas net Dievo Namuose.

⁹ Jie skendi ištvirkimo gelmėse

kaip Gibėjos dienomis^[i2].

Jis atmins jų kaltę,

nubaus už nuodėmes.

¹⁰ Lyg vynuoges dykumoje

aš radau Izraelį.

Lyg pirmą vaisių

ant pirmųjų metų figmedžio

aš pamačiau jūsų protėvius.

Bet atėję į Baal Peorą,

jie atsidavė Gėdai^[i3]

ir tapo pasibjaurėtini

kaip ir jų pamiltas daiktas.

¹¹ Efraimo garbė nuskris kaip paukštis;

nebus nei gimimo, nei nėštumo, nei pradėjimo!

¹² Net jeigu jie užaugintų vaikų,

aš padarysiu juos bevaikius,

ir nė vienas nebus paliktas.

Ak, vargas jiems, kai juos palieku!

¹³ Efraimas, kai jį pamačiau, buvo kaip jauna palmė,

pasodinta gražioje lankoje,

bet dabar Efraimas turi atiduoti savo vaikus nužudyti.

¹⁴ ‘Duok jiems, VIEŠPATIE!’

Ką jiems duosi?

Duok jiems nevaisingas įsčias

ir užtrūkusias krūtis.

¹⁵ Visas jų nedorumas prasidėjo Gilgale;

taip, ten pradėjau jų neapkęsti.

Dėl jų nedorų darbų

išvarysiu juos iš savo namų.

Daugiau nebemylėsiu jų;

visi jų didžiūnai ­ maištininkai.

¹⁶ Efraimas palaužtas;

jų šaknis nudžiūvusi,

jie nebeduos vaisių.

Nors jie ir gimdytų,

išžudysiu jų branginamus įsčių vaisius.“

¹⁷ Mano Dievas juos atmes,

nes jie jo neklausė,

ir jie taps klajūnais tarp tautų.