²¹ „Šių pranašų aš nesiunčiau,

tačiau jie atskubėjo!

Aš nieko jiems nekalbėjau,

tačiau jie pranašavo!

²² Jei jie būtų dalyvavę mano taryboje,

tai būtų galėję skelbti mano tautai mano žodžius,

būtų grąžinę juos iš nedoro kelio,

nuo jų nedorų darbų.

²³ Nejau aš Dievas tik tada, kai esu ranka pasiekiamas? ­

tai VIEŠPATIES žodis, ­

ir ne Dievas, kai toli?

²⁴ Ar gali pasislėpti žmogus pakampyje,

kad aš jo nematyčiau? ­ tai VIEŠPATIES žodis. ­

Argi aš ne tas, kurio pilnas ir dangus, ir žemė?“ ­ tai VIEŠPATIES žodis.

²⁵ „Girdėjau, ką sako pranašai, pranašaują melus mano vardu. ‘Aš sapnavau! ­ šaukia jie. ­ Aš sapnavau!’ ²⁶ Kiek ilgai tai tęsis? Ar turi mano vardą širdyje pranašai, pranašaujantys melus ir savo pačių apgaulingas užgaidas? ²⁷ Savo sapnais, kuriuos pasakoja vienas kitam, jie nori priversti mano tautą užmiršti mano vardą, kaip jų tėvai užmiršo mano vardą dėl Baalo. ²⁸ Pranašas, kuris sapnavo sapną, tepasakoja savo sapną! O tas, kuris turi mano žodį, ištikimai jį teskelbia!

Ką bendra turi kviečio grūdas su pelais? ­ Tai VIEŠPATIES žodis. ­

²⁹ Ar mano žodis nėra kaip ugnis? ­

tai VIEŠPATIES žodis. ­

Kaip trupinantis uolą kūjis?

³⁰ Todėl aš prieš tuos pranašus, ­ tai VIEŠPATIES žodis, ­ kurie vagia mano žodžius vienas iš kito. ³¹ Taip, aš prieš tuos pranašus, ­ tai VIEŠPATIES žodis, ­ kurie mala liežuviais, kartodami: ‘Taip kalba Viešpats.’ ³² Taip, aš prieš pranašus, kurie skelbia apgaulingus sapnus, ­ tai VIEŠPATIES žodis, ­ ir suvedžioja mano tautą, kartodami savo melus ir tuščiai girdamiesi. Nei aš juos siunčiau, nei įgaliojau! Jie neduoda šiai tautai jokios naudos“, ­ tai VIEŠPATIES žodis.

³³ „O jei šie žmonės, ­ ar pranašas, ar kunigas ­ imtų klausinėti tave: ‘Kas ta VIEŠPATIES našta?’ ­ atsakyk jiems: ‘Jūs esate ta našta, ir aš jus numesiu!’ ­ tai VIEŠPATIES žodis. ³⁴ Jei pranašas ar kunigas, ar kas nors kitas kalbėtų apie ‘VIEŠPATIES naštą’, tą žmogų ir jo šeimą aš nubausiu. ³⁵ Kalbėdami tarpusavyje, jūs šitaip klauskite: ‘Kokį atsakymą davė VIEŠPATS?’ ­ arba: ‘Ką VIEŠPATS kalbėjo?’ ³⁶ Bet posakio ‘VIEŠPATIES našta’ daugiau nebeminėkite, nes jis skirtas žmogui, kuriam Viešpats patiki savo žodį. Jei jį minite, iškraipote gyvojo Dievo, Galybių VIEŠPATIES, mūsų Dievo žodžius. ³⁷ Šitaip tu klausi pranašą: ‘Ką tau VIEŠPATS atsakė?’ ­ arba: ‘Ką kalbėjo VIEŠPATS?’“ ³⁸ Bet jeigu klausiate apie ‘VIEŠPATIES naštą’, tai VIEŠPATS šitaip atsako: „Kadangi jūs vartojate posakį ‘VIEŠPATIES našta’, nors jums liepiau jo nevartoti, ³⁹ aš pats nešiu jus kaip naštą ir atstumsiu nuo savęs jus ir miestą, kurį daviau jums ir jūsų tėvams. ⁴⁰ Paženklinsiu jus amžina gėda, amžina nešlove, kuri niekada nebus užmiršta.“

¹ VIEŠPATS man parodė dvi figų pintines, padėtas priešais VIEŠPATIES Šventyklą. Tai buvo po to, kai Babilono karalius Nebukadnecaras ištrėmė iš Jeruzalės ir nugabeno į Babiloną Jehojakimo sūnų Judo karalių Jechoniją ir Judo didžiūnus, amatininkus bei meistrus. ² Vienoje pintinėje figos buvo labai geros ­ ankstyvosios, o kitoje pintinėje ­ labai prastos, tokios prastos, kad jau nebevalgomos. ³ Tada VIEŠPATS man tarė: „Ką tu matai, Jeremijau?“ ­ „Figas, ­ atsakiau. ­ Gerosios figos ­ labai geros, bet prastosios ­ labai blogos, tokios blogos, jog jau nebevalgomos.“ ⁴ Tuomet išgirdau VIEŠPATIES žodį: ⁵ „Taip kalba VIEŠPATS, Izraelio Dievas. Judo tremtinius, kuriuos išsiunčiau iš šitos vietos į chaldėjų kraštą, aš laikau tokiais gerais kaip šios gerosios figos. ⁶ Aš rūpinsiuosi jų gerove ir grąžinsiu juos į šį kraštą. Aš atstatysiu juos, o ne griausiu, atsodinsiu juos, o ne rausiu. ⁷ Aš duosiu jiems širdį, kad pripažintų, jog aš esu VIEŠPATS. Jie bus mano tauta, o aš būsiu jų Dievas, nes jie visa širdimi sugrįš pas mane. ⁸ O Judo karalių Zedekiją, jo didžiūnus, Jeruzalės likutį, išlikusį krašte ir apsigyvenusį Egipte, aš laikysiu prastosiomis figomis, tokiomis prastomis, jog jau nebevalgomos, ­ taip kalba VIEŠPATS. ­ ⁹ Aš padarysiu juos siaubo reginiu visoms žemės karalystėms, gėda, patarle, pajuoka, keiksmu visose vietovėse, į kurias juos išblokšiu. ¹⁰ Siųsiu jiems kalaviją, badą ir marą, kol jie visiškai pradings iš krašto, kurį daviau jiems ir jų tėvams.“

¹ Žodis apie visus Judo gyventojus pasiekė Jeremiją ketvirtais Judo karaliaus Jošijo sūnaus Jehojakimo metais. Tai buvo pirmi Babilono karaliaus Nebukadnecaro metai. ² Tuo žodžiu pranašas Jeremijas kreipėsi į visus Judo žmones ir Jeruzalės gyventojus: ³ „Nuo tryliktų Judo karaliaus Amono sūnaus Jošijo metų iki šios dienos, taigi dvidešimt trejus metus, mane pasiekė VIEŠPATIES žodis. Nesiliaudamas jį skelbiau jums, bet jūs neklausėte. ⁴ Nors jūs atsisakėte klausyti ir nenorėjote girdėti, VIEŠPATS nuolat ir be perstojo siuntė pas jus savo tarnus pranašus su šiuo žodžiu: ⁵ ‘Prašom gręžtis, visi kaip vienas, nuo savo nedoro kelio ir nuo savo piktų darbų, kad galėtumėte per amžius gyventi žemėje, kurią VIEŠPATS seniai davė jums ir jūsų tėvams. ⁶ Nesekiokite paskui kitus dievus, netarnaukite jiems ir negarbinkite jų! Neveskite manęs iš kantrybės savo rankų darbais, kad jūsų neužgaučiau. ⁷ Bet manęs jūs neklausėte, ­ tai VIEŠPATIES žodis, ­ ir vedėte mane iš kantrybės savo darbais savo pačių skriaudai. ⁸ Todėl, ­ taip kalba Galybių VIEŠPATS, ­ kadangi mano žodžių neklausėte, ⁹ štai aš pasikviesiu visas šiaurės gentis, ­ tai VIEŠPATIES žodis, ­ pasikviesiu Babilono karalių Nebukadnecarą, savo tarną. Aš atvesiu jas prieš šį kraštą, prieš jo gyventojus ir prieš visas kaimynines tautas. Sunaikindamas jas, paversiu jas klaiko ir pajuokos reginiu, užtrauksiu joms amžiną gėdą. ¹⁰ Nutildysiu visus jų džiaugsmo ir linksmybės garsus, jaunikio ir nuotakos balsus, girnų ūžesį, užgesinsiu visus žibintus. ¹¹ Visas kraštas bus nusiaubtas, ir liks šiurpi dykynė. Visos tos tautos vergaus Babilono karaliui septyniasdešimt metų. ¹² O kai bus praėję septyniasdešimt metų, aš nubausiu Babilono karalių ir tautą, chaldėjų kraštą, už jų kaltę, ­ tai VIEŠPATIES žodis. ­ Paversiu jų kraštą amžinais tyrlaukiais. ¹³ Įvykdysiu tame krašte visa, kuo esu grūmojęs, visa, kas užrašyta šioje knygoje, ką pranašavo Jeremijas toms tautoms. ¹⁴ Ir taps jie daugelio tautų ir galingų karalių aukos. Taip atlyginsiu jiems pagal jų darbus ir pagal jų pačių elgesį.’“

Dievas teisia tautas

¹⁵ Štai ką man sako VIEŠPATS, Izraelio Dievas: „Imk šią pykčio vyno kupiną taurę iš mano rankos ir priversk gerti iš jos visas tautas, pas kurias tave siųsiu. ¹⁶ Jos gers, svirduliuos ir eis iš proto dėl kalavijo, kurį joms siųsiu.“ ¹⁷ Aš paėmiau taurę iš VIEŠPATIES rankos ir pagirdžiau iš jos visas tautas, pas kurias mane siuntė VIEŠPATS: ¹⁸ Jeruzalę ir Judo karalystės miestus drauge su jos karaliais ir didžiūnais, kad paversčiau juos griuvėsiais, siaubo ir pajuokos reginiu, keiksmažodžiu, kaip šiandien jie yra tapę; ¹⁹ faraoną, Egipto karalių, jo dvariškius, didžiūnus ir visą tautą ²⁰ ­ vietinius ir svetimtaučius; visus Uco krašto karalius; visus filistinų krašto karalius, Aškelono, Gazos, Ekrono ir Ašdodo likutį; ²¹ Edomą, Moabą ir Amoną; ²² visus Tyro karalius, visus Sidono karalius, taip pat salų anapus jūros karalius; ²³ Dedaną, Temą ir Būzą, visus dykumos gyventojus, kurie skutasi smilkinius, ²⁴ visus arabų karalius, visus maišytų tautų karalius, kurie gyvena dykumoje; ²⁵ visus Zimrio karalius, visus Elamo karalius, visus medų karalius; ²⁶ visus šiaurės karalius, artimus ir tolimus, vieną po kito; visas karalystes žemėje. O Šešacho karalius gers paskutinis. ²⁷ „Tada sakyk jiems, ­ taip kalba Galybių VIEŠPATS, Izraelio Dievas: ­ ‘Gerkite! Pasigerkite ir vemkite, kol pargriūsite ir daugiau nebeatsikelsite nuo kalavijo, kurį jums siųsiu!’ ²⁸ O jeigu jie atsisakytų imti iš tavo rankos taurę ir gerti, sakyk jiems: ‘Taip kalba Galybių VIEŠPATS. Jūs turite gerti! ²⁹ Pagalvokite! Jei miestui, kuris vadinamas mano vardu, siunčiu bausmę, tai ar jūs galite manyti, kad liksite nenubausti? Ne! Jūs neliksite nenubausti! Pašauksiu kalaviją visiems žemės gyventojams’, ­ tai Galybių VIEŠPATIES žodis.

³⁰ O tu, kaip pranašas, visus šiuos žodžius paskelbk jiems ir pasakyk:

‘Sugriaudžia VIEŠPATS iš aukštybių,

iš savo šventojo būsto jis griaudžia.

Garsiai aidi jo griausmas savo kaimenei,

tarsi vynuoges traiškančiųjų šauksmas.

³¹ Visus žemės gyventojus ligi pačių jos pakraščių

apima sąmyšis,

nes VIEŠPATS kaltina tautas,

teisia visą žmoniją;

nedorėliai bus atiduoti kalavijui’“, ­

tai VIEŠPATIES žodis.

³² Taip kalba Galybių VIEŠPATS:

„Žiūrėkite! Nelaimė sėlina iš tautos į tautą,

galinga audra kyla nuo žemės pakraščių.“

³³ Tą dieną tie, kuriuos VIEŠPATS nužudė, gulės išmėtyti po visą pasaulį, nuo vieno krašto iki kito. Niekas jų neraudos, niekas nerinks nuo žemės ir nelaidos. Gulės jie kaip mėšlas dirvoje.

³⁴ Vaitokite, ganytojai, ir aimanuokite!

Dulkėse raitykitės, kaimenės vadai,

nes atėjo jūsų skerdynių metas,

ir jūs krisite kaip rinktiniai avinai.

³⁵ Jokios užuovėjos nebus ganytojams

nei kur gelbėtis kaimenės vadams.

³⁶ Klausykite! Ganytojai aimanuoja,

kaimenės vadai vaitoja,

nes VIEŠPATS niokoja jų ganyklą,

³⁷ nuščiuvo jų ramios ganyklos nuo VIEŠPATIES įniršio.

³⁸ Tarsi liūtas jis paliko savo guolį,

ir jų kraštas tapo siaubo reginiu

nuo nuožmaus kalavijo, nuo VIEŠPATIES pykčio liepsnų.