¹ Vargas ganytojams, kurie klaidina ir išblaško mano ganyklos avis!“ ­ tai VIEŠPATIES žodis. ² Todėl taip kalba VIEŠPATS, Izraelio Dievas, ganytojams, ganantiems jo tautą: „Jūs išblaškėte mano kaimenę ir ja nesirūpinote! Tikėkite manimi, aš bausiu jus už jūsų nedorus darbus, ­ tai VIEŠPATIES žodis. ­ ³ Aš pats surinksiu savo kaimenės likutį iš visų kraštų, į kuriuos buvau išbloškęs, ir sugrąžinsiu į jų ganyklą. Čia jie bus vaisingi ir dauginsis. ⁴ Paskirsiu jiems ganytojus, kurie juos ganys. Nebereikės jiems daugiau bijoti ir nuogąstauti; nė vienas jų nepradings“, ­ tai VIEŠPATIES žodis.

⁵ „Tikėkite manimi, ­ tai VIEŠPATIES žodis, ­

ateina metas, kai išauginsiu Dovydui teisią Atžalą.

Kaip karalius jis viešpataus ir sumaniai

vykdys krašte, kas teisinga ir teisu.

⁶ Jo dienomis Judas bus išgelbėtas,

ir Izraelis saugiai gyvens.

Jis bus vadinamas šitokiu vardu:

‘VIEŠPATS ­ mūsų teisumas.’

⁷ Todėl žiūrėkite, ­ tai VIEŠPATIES žodis, ­ ateina metas, kai nebebus sakoma: ‘Kaip gyvas VIEŠPATS, kuris išvedė izraelitus iš Egipto!’ ­ ⁸ Bet mieliau bus tariama: ‘Kaip gyvas VIEŠPATS, kuris parvedė Izraelio namų palikuonis iš šiaurės krašto ir iš visų kraštų, kuriuose buvau juos išblaškęs, kad jie vėl gyventų savo pačių žemėje.“

Klaidingi pranašai

⁹ Apie pranašus.

Plyšta man širdis krūtinėje,

dreba visi mano kaulai.

Esu kaip girtas,

kaip žmogus, įveiktas vyno,

dėl VIEŠPATIES ir dėl jo šventų žodžių.

¹⁰ Kraštas pilnas svetimautojų;

dėl jų suskirdo žemė,

išdžiūvo tyrlaukių ganyklos.

Jie eiklūs daryti, kas nedora,

ir savo narsa piktnaudžiauja.

¹¹ „Net kunigai ir pranašai ­ bedieviai!

Net savo Namuose atradau jų nedorybes, ­

tai VIEŠPATIES žodis. ­

¹² Todėl jų kelias pavirs jiems slidžiu šunkeliu.

Tamsoje jie slidinės ir pargrius,

nes aš siųsiu jiems nelaimę,

kai ateis jų atpildo metas, ­

tai VIEŠPATIES žodis. ­

¹³ Tarp Samarijos pranašų mačiau šlykštų dalyką:

jie pranašavo Baalo vardu

ir vedė iš kelio mano tautą Izraelį.

¹⁴ Bet ką matau tarp Jeruzalės pranašų,

tai tikrai baisu:

jie svetimauja, veidmainiauja,

drąsina nedorėlius, daro visa,

kad niekas nesigręžtų nuo savo nedorumo.

Man jie visi kaip Sodoma,

jos gyventojai kaip Gomora.“

¹⁵ Todėl taip kalba Galybių VIEŠPATS apie pranašus:

„Štai maitinsiu juos metėlėmis

ir girdysiu juos vandeniu su nuodais,

nes iš Jeruzalės pranašų

bedievybė pasklido po visą kraštą.“

¹⁶ Taip kalba Galybių VIEŠPATS:

„Neklausykite, ką tie pranašai jums pranašauja!

Jie jus apgaudinėja!

Savo pačių vaizduotės regėjimus jie skelbia,

o ne žodžius iš VIEŠPATIES lūpų.

¹⁷ Be perstojo kartoja mane niekinantiems:

‘VIEŠPATS kalbėjo: Taika garantuota!’ ­

visiems, sekantiems savavalę širdį, teigia:

‘Neištiks jūsų jokia nelaimė!’“

¹⁸ Bet kas dalyvavo VIEŠPATIES taryboje, kad jį regėtų ir jo žodžio klausytųsi? Kas rūpestingai klausėsi jo žodžio, kad jį paskelbtų?

¹⁹ Žiūrėkite! Atūžia VIEŠPATIES audra!

Jo įniršis prasiveržia baisiu viesulo siautuliu,

kad išsilietų ant nedorėlių galvų.

²⁰ VIEŠPATIES įnirtis nesulėtės,

kol savo užmojų jis neįvykdys ir neužbaigs.

Kai ta diena praeis,

jūs aiškiai tai suvoksite.

²¹ „Šių pranašų aš nesiunčiau,

tačiau jie atskubėjo!

Aš nieko jiems nekalbėjau,

tačiau jie pranašavo!

²² Jei jie būtų dalyvavę mano taryboje,

tai būtų galėję skelbti mano tautai mano žodžius,

būtų grąžinę juos iš nedoro kelio,

nuo jų nedorų darbų.

²³ Nejau aš Dievas tik tada, kai esu ranka pasiekiamas? ­

tai VIEŠPATIES žodis, ­

ir ne Dievas, kai toli?

²⁴ Ar gali pasislėpti žmogus pakampyje,

kad aš jo nematyčiau? ­ tai VIEŠPATIES žodis. ­

Argi aš ne tas, kurio pilnas ir dangus, ir žemė?“ ­ tai VIEŠPATIES žodis.

²⁵ „Girdėjau, ką sako pranašai, pranašaują melus mano vardu. ‘Aš sapnavau! ­ šaukia jie. ­ Aš sapnavau!’ ²⁶ Kiek ilgai tai tęsis? Ar turi mano vardą širdyje pranašai, pranašaujantys melus ir savo pačių apgaulingas užgaidas? ²⁷ Savo sapnais, kuriuos pasakoja vienas kitam, jie nori priversti mano tautą užmiršti mano vardą, kaip jų tėvai užmiršo mano vardą dėl Baalo. ²⁸ Pranašas, kuris sapnavo sapną, tepasakoja savo sapną! O tas, kuris turi mano žodį, ištikimai jį teskelbia!

Ką bendra turi kviečio grūdas su pelais? ­ Tai VIEŠPATIES žodis. ­

²⁹ Ar mano žodis nėra kaip ugnis? ­

tai VIEŠPATIES žodis. ­

Kaip trupinantis uolą kūjis?

³⁰ Todėl aš prieš tuos pranašus, ­ tai VIEŠPATIES žodis, ­ kurie vagia mano žodžius vienas iš kito. ³¹ Taip, aš prieš tuos pranašus, ­ tai VIEŠPATIES žodis, ­ kurie mala liežuviais, kartodami: ‘Taip kalba Viešpats.’ ³² Taip, aš prieš pranašus, kurie skelbia apgaulingus sapnus, ­ tai VIEŠPATIES žodis, ­ ir suvedžioja mano tautą, kartodami savo melus ir tuščiai girdamiesi. Nei aš juos siunčiau, nei įgaliojau! Jie neduoda šiai tautai jokios naudos“, ­ tai VIEŠPATIES žodis.

³³ „O jei šie žmonės, ­ ar pranašas, ar kunigas ­ imtų klausinėti tave: ‘Kas ta VIEŠPATIES našta?’ ­ atsakyk jiems: ‘Jūs esate ta našta, ir aš jus numesiu!’ ­ tai VIEŠPATIES žodis. ³⁴ Jei pranašas ar kunigas, ar kas nors kitas kalbėtų apie ‘VIEŠPATIES naštą’, tą žmogų ir jo šeimą aš nubausiu. ³⁵ Kalbėdami tarpusavyje, jūs šitaip klauskite: ‘Kokį atsakymą davė VIEŠPATS?’ ­ arba: ‘Ką VIEŠPATS kalbėjo?’ ³⁶ Bet posakio ‘VIEŠPATIES našta’ daugiau nebeminėkite, nes jis skirtas žmogui, kuriam Viešpats patiki savo žodį. Jei jį minite, iškraipote gyvojo Dievo, Galybių VIEŠPATIES, mūsų Dievo žodžius. ³⁷ Šitaip tu klausi pranašą: ‘Ką tau VIEŠPATS atsakė?’ ­ arba: ‘Ką kalbėjo VIEŠPATS?’“ ³⁸ Bet jeigu klausiate apie ‘VIEŠPATIES naštą’, tai VIEŠPATS šitaip atsako: „Kadangi jūs vartojate posakį ‘VIEŠPATIES našta’, nors jums liepiau jo nevartoti, ³⁹ aš pats nešiu jus kaip naštą ir atstumsiu nuo savęs jus ir miestą, kurį daviau jums ir jūsų tėvams. ⁴⁰ Paženklinsiu jus amžina gėda, amžina nešlove, kuri niekada nebus užmiršta.“