1 Taip kalba VIEŠPATS: „Nueik į Judo karaliaus rūmus ir ten perduok šį žodį. 2 Sakyk: ‘Judo karaliau, sėdintis Dovydo soste, klausykis VIEŠPATIES žodžio tu pats, tavo dvariškiai ir valdiniai, įeinantys pro šiuos vartus!“ 3 Taip kalba VIEŠPATS: „Darykite, kas teisinga ir teisu! Gelbėkite iš skriaudiko nagų nuskriaustąjį! Nesielkite neteisingai ir neskriauskite svetimšalio, našlaičio ir našlės, nepraliekite nekalto kraujo šioje vietoje. 4 Jei tikrai jūs vykdysite šį įsakymą, tai pro šiuos rūmų vartus visuomet žygiuos karaliai, sėdintys Dovydo soste. Važiuoti karietose, raiti ant žirgų jie patys, jų dvariškiai ir valdiniai. 5 Bet jei šių žodžių neklausysite, prisiekiu pats savimi! tai VIEŠPATIES žodis, šie rūmai pavirs griuvėsių krūva.’“ 6 Taip kalba VIEŠPATS apie Judo karaliaus rūmus: „Nors tu esi man kaip Gileadas, kaip Libano kalnų viršūnė, paversiu tave dykuma, negyvenamu miestu. 7 Prieš tave pasiųsiu naikintojus, ginkluotus savo įnagiais; jie iškirs tavo geriausius kedrus ir sumes juos į liepsnas. 8 Kai daug pagonių pro šitą miestą eidami klausinės vieni kitus: ‘Kodėl gi taip padarė VIEŠPATS tokiam puikiam miestui?’ 9 jiems bus atsakyta: ‘Todėl, kad jie atsimetė nuo Sandoros su VIEŠPAČIU, savo Dievu, garbino kitus dievus ir jiems tarnavo.’“ 10 Neverkite mirusiojo, neraudokite jo! Geriau verkite to, kuris išeina, nes jis niekuomet nebegrįš nei savo gimtojo krašto nebematys. 11 Taip kalba VIEŠPATS apie Jošijo sūnų Judo karalių Šalumą[i1], kuris buvo savo tėvo Jošijo sosto įpėdinis: „Jis išėjo iš tos vietos ir niekada nebegrįš. 12 Toje vietovėje, į kurią buvo ištremtas, jis mirs. Šio krašto jis niekada nebematys. 13 Vargas tam, kuris statosi namus neteisumu, menes neteisingumu, kuris verčia savo bičiulį jam dirbti be atlygio ir neatiduoda jam jo algos, 14 kuris sako: ‘Pasistatysiu erdvius rūmus su vėsiomis menėmis‘, platina jų langus, apmuša jų sienas kedro lentomis ir nudažo juos skaisčiai raudonai. 15 Argi esi karališkesnis, kai kedru varžaisi su karaliais? O tavo tėvas argi nevalgė ir negėrė? Tačiau jis vykdė ir tai, kas teisu ir teisinga, todėl ir lydėjo jį sėkmė. 16 Jis gynė vargšų ir skurdžių teises, todėl jam ir sekėsi. Ar tai nebuvo tikras manęs pažinimas? tai VIEŠPATIES žodis. 17 O tavo akims ir širdžiai rūpi vien ieškoti naudos, tiktai lieti nekaltųjų kraują, prievartauti ir smurtauti.“ 18 Todėl taip kalba Galybių VIEŠPATS apie Jošijo sūnų, Judo karalių Jehojakimą: „Vargas šiam vyrui! Jo niekas neraudos: ‘Ak, mano broli! Ak, seserie!’ Jo niekas neapverks: ‘Ak, valdove! Ak, didenybe!’ 19 Jo laidotuvės bus kaip asilo; jis bus išvilktas ir išmestas už Jeruzalės vartų. 20 Užlipk ant Libano kalnų ir klyk, tebūna girdėti tavo balsas Bašane! Klyk nuo Abarimų, nes visi tavo meilužiai sunaikinti! 21 Kai klestėjai, kreipiausi į tave, tačiau tu atsakei: ‘Neklausysiu!’ Toks buvo tavo kelias nuo pat tavo jaunystės; mano balso tu neklausei! 22 Visus tavo ganytojus vėjas ganys, o tavo meilužiai eis į tremtį. Tada tikrai būsi sugėdinta ir pažeminta už visus savo nedorus darbus. 23 Tupėdama Libane, kedruose lizdą susisukusi, tu vaitosi, kai užpuls tave kančios, kai surems tave skausmai, kaip suremia gimdyvę! 24 Kaip aš gyvas, tai VIEŠPATIES žodis, net jeigu Jehojakimo sūnus Konijas[i2], Judo karalius, būtų antspaudo žiedas ant mano dešinės, net nuo ten jį nuplėščiau. 25 Atiduosiu tave į rankas tiems, kurie ieško tavo gyvybės, į rankas tiems, kurie tau kelia siaubą, į rankas Babilono karaliui Nebukadnecarui ir chaldėjams. 26 Nublokšiu tave drauge su tavo motina, kuri tave pagimdė, į kitą kraštą, kuriame negimėte, ir ten jūs mirsite. 27 Į kraštą, į kurį trokš grįžti, jie nebesugrįš. 28 Ar šis žmogus, Konijas, nėra puodas, šlamštas, skirtas sudaužyti, indas, kurio niekas nenori? Tai kodėl jis ir jo palikuoniai išbloškiami? Kodėl nubloškiami į kraštą, kurio jie nepažįsta? 29 O, šalie, šalie, šalie! Išgirski VIEŠPATIES žodį!“ 30 Taip kalba VIEŠPATS: „Įrašykite šį žmogų kaip bevaikį, nevykėlį per visą gyvenimą! Nė vienam iš jo palikuonių nebepavyks vėl atsisėsti į Dovydo sostą ir valdyti Judo karalystę. | 
