¹ Taip kalba VIEŠPATS: „Nueik į Judo karaliaus rūmus ir ten perduok šį žodį. ² Sakyk: ‘Judo karaliau, sėdintis Dovydo soste, klausykis VIEŠPATIES žodžio tu pats, tavo dvariškiai ir valdiniai, įeinantys pro šiuos vartus!“ ³ Taip kalba VIEŠPATS: „Darykite, kas teisinga ir teisu! Gelbėkite iš skriaudiko nagų nuskriaustąjį! Nesielkite neteisingai ir neskriauskite svetimšalio, našlaičio ir našlės, nepraliekite nekalto kraujo šioje vietoje. ⁴ Jei tikrai jūs vykdysite šį įsakymą, tai pro šiuos rūmų vartus visuomet žygiuos karaliai, sėdintys Dovydo soste. Važiuoti karietose, raiti ant žirgų jie patys, jų dvariškiai ir valdiniai. ⁵ Bet jei šių žodžių neklausysite, ­ prisiekiu pats savimi! ­ tai VIEŠPATIES žodis, ­ šie rūmai pavirs griuvėsių krūva.’“

⁶ Taip kalba VIEŠPATS apie Judo karaliaus rūmus:

„Nors tu esi man kaip Gileadas,

kaip Libano kalnų viršūnė,

paversiu tave dykuma,

negyvenamu miestu.

⁷ Prieš tave pasiųsiu naikintojus,

ginkluotus savo įnagiais;

jie iškirs tavo geriausius kedrus

ir sumes juos į liepsnas.

⁸ Kai daug pagonių pro šitą miestą eidami klausinės vieni kitus: ‘Kodėl gi taip padarė VIEŠPATS tokiam puikiam miestui?’ ­ ⁹ jiems bus atsakyta: ‘Todėl, kad jie atsimetė nuo Sandoros su VIEŠPAČIU, savo Dievu, garbino kitus dievus ir jiems tarnavo.’“

¹⁰ Neverkite mirusiojo,

neraudokite jo!

Geriau verkite to, kuris išeina,

nes jis niekuomet nebegrįš

nei savo gimtojo krašto nebematys.

¹¹ Taip kalba VIEŠPATS apie Jošijo sūnų Judo karalių Šalumą, kuris buvo savo tėvo Jošijo sosto įpėdinis: „Jis išėjo iš tos vietos ir niekada nebegrįš. ¹² Toje vietovėje, į kurią buvo ištremtas, jis mirs. Šio krašto jis niekada nebematys.

¹³ Vargas tam, kuris statosi namus neteisumu,

menes ­ neteisingumu,

kuris verčia savo bičiulį jam dirbti be atlygio

ir neatiduoda jam jo algos,

¹⁴ kuris sako: ‘Pasistatysiu erdvius rūmus

su vėsiomis menėmis‘, ­

platina jų langus, apmuša jų sienas kedro lentomis

ir nudažo juos skaisčiai raudonai.

¹⁵ Argi esi karališkesnis,

kai kedru varžaisi su karaliais?

O tavo tėvas argi nevalgė ir negėrė?

Tačiau jis vykdė ir tai, kas teisu ir teisinga,

todėl ir lydėjo jį sėkmė.

¹⁶ Jis gynė vargšų ir skurdžių teises,

todėl jam ir sekėsi.

Ar tai nebuvo tikras manęs pažinimas? ­

tai VIEŠPATIES žodis. ­

¹⁷ O tavo akims ir širdžiai rūpi vien ieškoti naudos,

tiktai lieti nekaltųjų kraują,

prievartauti ir smurtauti.“

¹⁸ Todėl taip kalba Galybių VIEŠPATS apie Jošijo sūnų, Judo karalių Jehojakimą:

„Vargas šiam vyrui!

Jo niekas neraudos:

‘Ak, mano broli! Ak, seserie!’

Jo niekas neapverks:

‘Ak, valdove! Ak, didenybe!’

¹⁹ Jo laidotuvės bus kaip asilo;

jis bus išvilktas ir išmestas už Jeruzalės vartų.

²⁰ Užlipk ant Libano kalnų ir klyk,

tebūna girdėti tavo balsas Bašane!

Klyk nuo Abarimų,

nes visi tavo meilužiai sunaikinti!

²¹ Kai klestėjai, kreipiausi į tave,

tačiau tu atsakei: ‘Neklausysiu!’

Toks buvo tavo kelias nuo pat tavo jaunystės;

mano balso tu neklausei!

²² Visus tavo ganytojus vėjas ganys,

o tavo meilužiai eis į tremtį.

Tada tikrai būsi sugėdinta ir pažeminta

už visus savo nedorus darbus.

²³ Tupėdama Libane, kedruose lizdą susisukusi,

tu vaitosi, kai užpuls tave kančios,

kai surems tave skausmai, kaip suremia gimdyvę!

²⁴ Kaip aš gyvas, ­ tai VIEŠPATIES žodis, ­ net jeigu Jehojakimo sūnus Konijas, Judo karalius, būtų antspaudo žiedas ant mano dešinės, net nuo ten jį nuplėščiau. ²⁵ Atiduosiu tave į rankas tiems, kurie ieško tavo gyvybės, į rankas tiems, kurie tau kelia siaubą, į rankas Babilono karaliui Nebukadnecarui ir chaldėjams. ²⁶ Nublokšiu tave drauge su tavo motina, kuri tave pagimdė, į kitą kraštą, kuriame negimėte, ir ten jūs mirsite. ²⁷ Į kraštą, į kurį trokš grįžti, jie nebesugrįš.

²⁸ Ar šis žmogus, Konijas, nėra puodas,

šlamštas, skirtas sudaužyti,

indas, kurio niekas nenori?

Tai kodėl jis ir jo palikuoniai išbloškiami?

Kodėl nubloškiami į kraštą,

kurio jie nepažįsta?

²⁹ O, šalie, šalie, šalie!

Išgirski VIEŠPATIES žodį!“

³⁰ Taip kalba VIEŠPATS:

„Įrašykite šį žmogų kaip bevaikį,

nevykėlį per visą gyvenimą!

Nė vienam iš jo palikuonių nebepavyks

vėl atsisėsti į Dovydo sostą

ir valdyti Judo karalystę.

¹ Vargas ganytojams, kurie klaidina ir išblaško mano ganyklos avis!“ ­ tai VIEŠPATIES žodis. ² Todėl taip kalba VIEŠPATS, Izraelio Dievas, ganytojams, ganantiems jo tautą: „Jūs išblaškėte mano kaimenę ir ja nesirūpinote! Tikėkite manimi, aš bausiu jus už jūsų nedorus darbus, ­ tai VIEŠPATIES žodis. ­ ³ Aš pats surinksiu savo kaimenės likutį iš visų kraštų, į kuriuos buvau išbloškęs, ir sugrąžinsiu į jų ganyklą. Čia jie bus vaisingi ir dauginsis. ⁴ Paskirsiu jiems ganytojus, kurie juos ganys. Nebereikės jiems daugiau bijoti ir nuogąstauti; nė vienas jų nepradings“, ­ tai VIEŠPATIES žodis.

⁵ „Tikėkite manimi, ­ tai VIEŠPATIES žodis, ­

ateina metas, kai išauginsiu Dovydui teisią Atžalą.

Kaip karalius jis viešpataus ir sumaniai

vykdys krašte, kas teisinga ir teisu.

⁶ Jo dienomis Judas bus išgelbėtas,

ir Izraelis saugiai gyvens.

Jis bus vadinamas šitokiu vardu:

‘VIEŠPATS ­ mūsų teisumas.’

⁷ Todėl žiūrėkite, ­ tai VIEŠPATIES žodis, ­ ateina metas, kai nebebus sakoma: ‘Kaip gyvas VIEŠPATS, kuris išvedė izraelitus iš Egipto!’ ­ ⁸ Bet mieliau bus tariama: ‘Kaip gyvas VIEŠPATS, kuris parvedė Izraelio namų palikuonis iš šiaurės krašto ir iš visų kraštų, kuriuose buvau juos išblaškęs, kad jie vėl gyventų savo pačių žemėje.“

Klaidingi pranašai

⁹ Apie pranašus.

Plyšta man širdis krūtinėje,

dreba visi mano kaulai.

Esu kaip girtas,

kaip žmogus, įveiktas vyno,

dėl VIEŠPATIES ir dėl jo šventų žodžių.

¹⁰ Kraštas pilnas svetimautojų;

dėl jų suskirdo žemė,

išdžiūvo tyrlaukių ganyklos.

Jie eiklūs daryti, kas nedora,

ir savo narsa piktnaudžiauja.

¹¹ „Net kunigai ir pranašai ­ bedieviai!

Net savo Namuose atradau jų nedorybes, ­

tai VIEŠPATIES žodis. ­

¹² Todėl jų kelias pavirs jiems slidžiu šunkeliu.

Tamsoje jie slidinės ir pargrius,

nes aš siųsiu jiems nelaimę,

kai ateis jų atpildo metas, ­

tai VIEŠPATIES žodis. ­

¹³ Tarp Samarijos pranašų mačiau šlykštų dalyką:

jie pranašavo Baalo vardu

ir vedė iš kelio mano tautą Izraelį.

¹⁴ Bet ką matau tarp Jeruzalės pranašų,

tai tikrai baisu:

jie svetimauja, veidmainiauja,

drąsina nedorėlius, daro visa,

kad niekas nesigręžtų nuo savo nedorumo.

Man jie visi kaip Sodoma,

jos gyventojai kaip Gomora.“

¹⁵ Todėl taip kalba Galybių VIEŠPATS apie pranašus:

„Štai maitinsiu juos metėlėmis

ir girdysiu juos vandeniu su nuodais,

nes iš Jeruzalės pranašų

bedievybė pasklido po visą kraštą.“

¹⁶ Taip kalba Galybių VIEŠPATS:

„Neklausykite, ką tie pranašai jums pranašauja!

Jie jus apgaudinėja!

Savo pačių vaizduotės regėjimus jie skelbia,

o ne žodžius iš VIEŠPATIES lūpų.

¹⁷ Be perstojo kartoja mane niekinantiems:

‘VIEŠPATS kalbėjo: Taika garantuota!’ ­

visiems, sekantiems savavalę širdį, teigia:

‘Neištiks jūsų jokia nelaimė!’“

¹⁸ Bet kas dalyvavo VIEŠPATIES taryboje, kad jį regėtų ir jo žodžio klausytųsi? Kas rūpestingai klausėsi jo žodžio, kad jį paskelbtų?

¹⁹ Žiūrėkite! Atūžia VIEŠPATIES audra!

Jo įniršis prasiveržia baisiu viesulo siautuliu,

kad išsilietų ant nedorėlių galvų.

²⁰ VIEŠPATIES įnirtis nesulėtės,

kol savo užmojų jis neįvykdys ir neužbaigs.

Kai ta diena praeis,

jūs aiškiai tai suvoksite.