¹¹ Taip kalba VIEŠPATS,

Izraelio Šventasis ir Kūrėjas:

„Ar man priekaištausite dėl mano vaikų likimo

ir nurodysite, koks turi būti mano rankų darbas?

¹² Aš sukūriau žemę,

žmoniją sukūriau žemėje.

Dangus savo rankomis išskleidžiau,

suteikiau darną visoms jų galybėms.

¹³ Aš jį dėl teisumo pergalės išjudinau,

visus kelius jam padariau lygius.

Ne dėl algos ar dovanų

jis mano miestą atstatys

ir mano tremtinius išlaisvins,“ ­

sako Galybių VIEŠPATS.

¹⁴ Taip kalba VIEŠPATS:

„Egipto turtai, Kušo prekės

ir aukštaūgiai Sebos žmonės

ateis pas tave ir tau priklausys.

Paskui tave jie eis grandinėmis apkalti,

parpuls priešais tave maldaudami:

„Tik su jumis yra Dievas, niekur kitur!

Kitų dievų nėra!“

¹⁵ Tikrai tu esi pasislėpęs Dievas,

Izraelio Dieve, Išvaduotojau!

¹⁶ Gėda ir nemalonė kris ant jų visų;

stabų dirbėjai pražus nemalonėje.

¹⁷ Izraeli, tu VIEŠPATIES išvaduotas

amžinu išganymu!

Gėda ir nemalonė niekada nekris ant jūsų

per amžių amžius.

¹⁸ Taip kalba VIEŠPATS,

kuris sukūrė dangų,

jis, Dievas,

kuris paruošė ir padarė žemę,

davė jai pradžią,

jis,

kuris nesukūrė jos dykos,

bet padarė gyvenamą:

„Aš esu VIEŠPATS, ir be manęs nėra kito!

¹⁹ Nekalbėjau nei paslapčiomis,

nei iš buveinės tamsybės šalyje

ir Jokūbo palikuonims nesakiau:

‘Ieškokite manęs dykvietėje.’

Aš, VIEŠPATS, apreiškiu teisumą,

paskelbiu, kas dora.

²⁰ Susirinkite ir ateikite,

prieikite arčiau, tautų likučiai!

Neišmano nieko tie,

kurie nešiojasi stabus iš medžio

ir meldžiasi dievui,

negalinčiam išgelbėti.

²¹ Eikite šen, drauge pasitarę, ir pasakykite,

kas paskelbė tai kadaise,

išpranašavo tai iš anksto?

Argi ne aš, VIEŠPATS,

be kurio nėra kito dievo?

Tik aš vienas ­ teisingas ir išvaduojantis Dievas!

²² Gręžkitės manin ir būsite išgelbėti,

visi žemės pakraščiai,

nes aš Dievas, ir kito nėra!

²³ Prisiekiau savimi,

mano lūpos ištarė tiesą,

neatšaukiamą žodį:

‘Kiekvienas kelis klaupsis prieš mane,

manimi prisieks kiekvienas liežuvis.’

²⁴ Man sakys: ‘Tik per VIEŠPATĮ rasime pergalę ir jėgą.’

Gėdydamiesi ateis pas jį visi,

kurie ant jo niršta.

²⁵ Tik per VIEŠPATĮ visi Izraelio palikuonys

ras teisumą ir šlovę.“

¹ Belis sukiužo, Nebojas susigūžia;

jų stabai sukrauti ant asilų ir galvijų.

Tie, kurie turėtų nešti jus,

dabar kaip naštos kraunami ant nuvargusių gyvulių.

² Gūžiasi, kiūžta ir jie drauge,

nuo naštos išsigelbėti negali;

jie patys eina į nelaisvę.

³ Klausykitės manęs, Jokūbo namai,

ir jūs, kas likote gyvi iš Izraelio namų!

Nuo pat gimimo esate mano našta,

išlaikiau jus nuo pat vaikystės.

⁴ Liksiu vis tas pats,

kai jūs pasensite;

kai jūs pražilsite,

nešiosiu ir tada.

Aš ­ tas, kuris nešiojau,

aš ­ tas, kuris nešios,

aš ­ tas, kuris jus neš ir išgelbės.

⁵ Su kuo palyginsite mane

ir su kuo sulyginsite mane?

Arba su kuo sugretinsite mane,

kad būtume panašūs?

⁶ Dosnieji iš kapšio išpila auksą,

svarstyklėmis atsveria sidabrą

ir pasisamdo auksakalį,

kad iš to jiems padarytų dievą,

kurį jie garbintų, žemėn kniūbsti puldami.

⁷ Dedasi jį ant pečių,

nešiojasi visur;

kai pastato jį vieton,

jis stovi ten sustingęs

ir nepajuda iš vietos.

Nors jie šaukiasi,

jis negali atsiliepti

nei išgelbėti jų iš nelaimės.

⁸ Atminkite tai ir būkite ryžtingi,

dėkitės į širdį, nusidėjėliai!

⁹ Atminkite, kas buvo anksčiau,

senų senais laikais:

aš esu Dievas,

ir nėra kito;

aš ­ Dievas,

ir nėra tokio kaip aš.

¹⁰ Apreiškiu pabaigą nuo pat pradžios,

iš anksto paskelbiu,

kas dar įvyks.

Tariu: „Mano užmojis bus įvykdytas!“

Aš įvykdysiu visa,

kas sumanyta.

¹¹ Šaukiu iš rytų plėšrų paukštį,

iš tolimos šalies žmogų,

kad įvykdytų mano užmojį.

Kaip kalbėjau, taip ir įvykdysiu,

ką užsimojau, tą ir padarysiu.

¹² Klausykitės manęs, užsispyrėliai;

jūs esate toli nuo teisumo pergalės.

¹³ Aš pats įgyvendinu savo teisumą;

jis nebetoli, mano išganymas nevėluos.

Aš pats suteiksiu išganymą Sione,

Izraeliui suteiksiu savo šlovę.

¹ „Lipk žemyn, sėskis dulkėse,

mergele, Babilono dukterie!

Tau nebėra sosto,

sėsk ant žemės, chaldėjų dukterie!

Dailiąja ir gašliąja nebūsi daugiau vadinama.

² Imk girnas ir malk grūdus!

nusidenk nuo veido šydą!

Nusimesk skraistę, apsinuogink blauzdas,

braidyk po vandenį upėse.

³ Tavo nuogumas bus iškeltas aikštėn,

bus matyti tavoji gėda.

Atkeršysiu ir nepagailėsiu“, ­

⁴ sako mūsų Atpirkėjas.

Jo vardas ­ Galybių VIEŠPATS, Izraelio Šventasis.

⁵ Sėdėk tyli, pasitrauk į patamsį,

chaldėjų dukterie!

Karalysčių viešpate nebūsi daugiau vadinama.

⁶ Buvau įpykęs ant savo tautos,

savo paveldą buvau išniekinęs,

tau į rankas buvau jį atidavęs.

O tu jam neparodei pagailos

ir krovei ant senelių labai sunkų jungą.

⁷ Sakei sau: „Amžinai viešpatausiu!“

Neėmei šių dalykų į širdį,

negalvojai, kuo tai galės baigtis.

⁸ Dabar išgirsk, išlepintoji,

besijaučianti jaukiai, galvojanti sau širdyje:

„Aš, ir niekas kitas!

Niekada netapsiu našle

ir neišgyvensiu vaikų netekties.“

⁹ Bet ir viena, ir kita ištiks tave

staiga, tą pačią dieną;

vaikų netektis ir našlystė

užgrius ant tavęs visu svoriu,

nepaisant tavo užkeikimų gausybės

ir visų tavo grasių kerėjimų galios.

¹⁰ Kadangi nedora būdama jauteisi saugi

ir sakei sau: „Niekas manęs nemato!“ ­

tavo išmintis ir išmanymas išvedė tave iš kelio.

Užtat ir sakei sau: „Aš, ir niekas kitas!“

¹¹ Užguls tave vargas,

ir nemokėsi jo šalin nužavėti;

užpuls tave nelaimė,

ir nepajėgsi jos nuvyti.

Staiga užklups tave galas,

apie kurį nepagalvojai.

¹² O dabar smaginkis savo kerėjimais

ir gausybe savo užkeikimų,

kuriais varginai save nuo pat jaunystės.

Gal vis dar galvoji, kad jie bus tau naudingi?

Gal jais įvarysi baimę!

¹³ Prisidarei daug vargo, turėdama tiek patarėjų!

Teateina ir tegelbėja dabar tave

dangaus tyrinėtojai ir žvaigždžių stebėtojai,

kurie per kiekvieną jaunatį numato, kas tau atsitiks.

¹⁴ Štai jie jau pavirto šiaudais,

ugnis juos ryja;

neišgelbės jie nė savęs nuo rajų liepsnų.

Tai ne žarijos, prie kurių galėtum pasišildyti,

tai ne židinys, prie kurio susėstų žmonės!

¹⁵ Šitaip tau tarnauja tavo kerėtojai,

su kuriais prekiavai nuo pat jaunystės.

Kiekvienas jų klajoja savo keliu;

nėra nė vieno, kuris tave išgelbėtų.

¹ Klausykitės štai ko, Jokūbo namai,

vadinami Izraelio vardu,

kilę iš Judo sėklos,

prisiekiantys VIEŠPATIES vardu

ir besišaukiantys Izraelio Dievo

be ištikimybės ir be teisumo,

² nors vadinatės šventąja tauta

ir kliaujatės Izraelio Dievu,

kurio vardas yra Galybių VIEŠPATS!

³ Kas jau įvyko, seniai buvau apreiškęs;

iš mano lūpų tai išėjo,

aš pats tai paskelbiau.

Nelauktai ėmiau vykdyti, ir visa įvyko.

⁴ Žinau, kad esi užsispyręs,

nes tavo sprandas ­ tarsi sausgyslė iš geležies,

o tavo kakta ­ iš vario,

⁵ todėl tai iš anksto tau apreiškiau

ir paskelbiau pirmiau, negu įvyko,

idant nesakytum: „Mano stabas visa tai padarė,

mano statula ­ drožtinė ar liedinta ­ tai sutvarkė.“

⁶ Dabar, kai visa išgirdai, pagalvok!

Ar neturi visa tai pripažinti?

Nuo dabar kai ką visiškai nauja skelbiu tau,

paslaptingus įvykius, kurių tu nežinai.

⁷ Dabar, o ne seniai, prieš dienų dienas, jie prasidėjo;

anksčiau apie juos negirdėjai,

kad nesakytum: „Aš jau žinojau apie juos!“

⁸ Tu apie juos nebūsi nei ką nors girdėjęs,

nei žinojęs,

nes tavo ausys nuo seno buvo kurčios.

Žinojau, koks tu apgaulingas,

nes nuo motinos įsčių buvai vadinamas sukčiumi.

⁹ Bet dėl savo vardo aš valdau pyktį,

savo šlovės dėlei susilaikau,

kad tavęs nesunaikinčiau.

¹⁰ Štai išgryninau tave,

tačiau ne kaip sidabrą;

išmėginau tave skausmo žaizdre.

¹¹ Dėl savęs, savo paties dėlei,

kad mano vardas nebūtų paniekintas, dabar tai darau.

Savo šlovės neperleisiu kitam!