¹⁴ Todėl išgirskite VIEŠPATIES žodį, pašaipūnai,

kurie valdote šitą tautą Jeruzalėje.

¹⁵ Kadangi sakote:

„Sandorą sudarėme su mirtimi,

sutartį sudarėme su Šeolu;

atšniokštęs nuožmusis tvanas

mūsų nepasieks,

nes mele radome prieglaudą,

apgaulėje ­ slėptuvę.“

¹⁶ Todėl Viešpats DIEVAS taip kalba:

„Štai ant Siono dedu akmenį,

išmėgintą akmenį, brangų kertinį akmenį,

kaip tvirtą pamatą:

kas pasitiki juo, tas nedreba iš baimės.

¹⁷ Teisingumas ­ mano svambalas,

teisumas ­ mano gulsčiukas.

Nušluos ledų kruša melo prieglaudą,

išplaus vandenys slėptuvę.“

¹⁸ Jūsų sandora su mirtimi bus panaikinta,

o jūsų sutartis su Šeolu nebeturės galios.

Atšniokštęs nuožmusis tvanas

jus nuniokos.

¹⁹ Atšniokštęs jis

kas kartą jus pastvers;

jis atšniokš kiekvieną rytą,

atšniokš dieną ir naktį.

Siaubas apims suvokus, ką tai reiškia.

²⁰ Per trumpas bus guolis, kad galėtum išsitiesti,

per siauras apklotas, kad juo užsiklotum.

²¹ VIEŠPATS pakils, kaip pakilo ant Peracimų kalno,

ir rūstaus, kaip rūstavo Gibeono slėnyje,

kad įvykdytų tai, ką turi įvykdyti,­

savo nepaprastą užmojį,

kad užbaigtų darbą,

neįprastą darbą!

²² Dabar jau liaukitės šaipęsi,

kad nesuveržtų jūsų pančiai dar stipriau,

nes išgirdau iš Viešpaties, paties Galybių DIEVO,

jog visam kraštui lemta būti sunaikintam.

²³ Atidžiai klausykitės ir išgirskite mano balsą,

atkreipkite dėmesį ir klausykitės mano žodžių!

²⁴ Ar visą laiką artojas aria sėjai,

ar visą laiką jis purena ir akėja dirvą?

²⁵ Juk, kai dirva jau supurenta,

argi jis neberia krapų ir kmynų,

argi nesėja kviečių ir miežių biržėse,

o pakraščiuose kitų javų?

²⁶ Jis išmoko atlikti savo darbą,

nes Dievas jį pamokė!

²⁷ Ir krapų jis nekulia dantytais volais,

o ant kmynų neridena kuliamojo veleno,

nes krapai išbloškiami vytimi,

o kmynai nudaužomi lazda.

²⁸ Argi javai sutrupinami kuliant? Ne!

Niekas nekulia per ilgai

ir neleidžia velenui riedėti

nei arkliams trypti, kol grūdai sutrupės.

²⁹ Ir tai ateina iš Galybių VIEŠPATIES;

jis nuostabus patarimais

ir didingas išmintimi!

¹ Ak, Arieli, Arieli,

mieste, kurį buvo apsupęs Dovydas!

Metus leiskite po metų,

vieną po kitos švęskite šventes.

² Aš suvarginsiu Arielį;

bus jame dejonių ir raudų,

ir Jeruzalė man bus lyg Arielis.

³ Apsupsiu ją kaip Dovydas,

apstatysiu ją saugų bokštais,

apjuosiu apgulos pylimu.

⁴ Parblokšta ant žemės kalbėsi,

iš dulkių aidės tavo žodžiai.

Tarytum iš po žemės bylotų vėlė,

toks bus tavo balsas,

o tavo žodžiai bus tarsi šnabždesys iš dulkių.

⁵ Tavo priešų pulkai

bus it smulkios dulkės,

o gausieji engėjai ­ it vėjo blaškomi pelai.

Kai netikėtai, vienu akimoju,

⁶ Galybių VIEŠPATS aplankys tave

perkūnija, žemės drebėjimu, galingu ūžesiu,

viesulu, audra ir rajos ugnies liepsna,

⁷ kaip sapnas, kaip nakties regėjimas,

atrodys minia visų tautų,

kovojančių su Arieliu,

visais apgulos įtaisais.

⁸ Kaip alkanas sapnuoja, kad valgo,

tačiau nubunda toks pat alkanas,

arba kaip trokštantis sapnuoja, kad geria,

tačiau nubunda pavargęs ir troškulio kamuojamas,

taip nutiks ir tautų miniai,

kovojančiai su Siono kalnu.

Aklumas ir užsispyrimas

⁹ Būkite neryžtingi, gūžčiokite pečiais,

apakinkite save ir būkite akli!

Būkite girti, bet ne nuo vyno,

svyruokite, bet ne nuo svaigiojo gėrimo!

¹⁰ Gilaus snaudulio dvasią VIEŠPATS išliejo ant jūsų.

Jis aptemdė jūsų akis ­ pranašus

ir jūsų galvas ­ regėtojus.

¹¹ Viso to regėjimas jums yra tarsi užantspauduotos knygos žodžiai. Kai ji duodama mokančiam skaityti ir sakoma: „Paskaityk!“ ­ šis atsako: „Negaliu, nes ji užantspauduota!“ ¹² O kai ji duodama nemokančiam skaityti ir sakoma: „Paskaityk!“ ­ tas atsako: „Nemoku skaityti!“

¹³ Viešpats ištarė: „Kadangi ši tauta tik liežuviu

tesiartina prie manęs, tik lūpomis tegarbina mane,

jos širdis nutolusi nuo manęs,

tik žmonių išmoktu įstatymu tesiremia mano garbinimas,

¹⁴ aš vėl nustebinsiu šią tautą taip nepaprastai,

kad jos išminčių išmintis nueis niekais,

ir protingųjų įžvalgumas pradings.“

¹⁵ Vargas tiems, kurie nuo VIEŠPATIES

giliai nuslepia savo planus!

Jie patamsyje daro savo darbus, sakydami:

„Kas mus mato? Kas mus pažįsta?“

¹⁶ Jūs verčiate dalykus aukštyn kojomis!

Argi puodžius lygus moliui?

Tarsi dirbinys sakytų apie savo dirbėją:

„Jis manęs nepadarė!“

Arba kūrinys tartų apie savo kūrėją:

„Nieko jis neišmano!“

Išpirkimas

¹⁷ Argi ne tiesa, kad netrukus

Libanas pavirs vešliais laukais,

o vešlieji laukai bus laikomi sodu?

¹⁸ Tą dieną kurčiai išgirs knygos žodžius,

aklieji praregės iš savo niūrios tamsybės.

¹⁹ Kuklieji vėl džiaugsis VIEŠPAČIU,

vargšai džiūgaus dėl Izraelio Šventojo.

²⁰ Engėjų nebebus, šaipūnai prapuls,

ir sunaikinti bus piktanoriai,

²¹ kurie žodžiu padaro žmogų nusikaltėliu,

spęsdami vartuose pinkles jo gynėjui

ir palikdami teisųjį tuščiomis rankomis.

²² Tikrai šitaip kalba VIEŠPATS, Jokūbo namų Dievas, kuris išpirko Abraomą:

„Dabar Jokūbui nebereikės gėdytis,

jo veidas nebeblykš iš baimės.

²³ Matydamas savo vaikus,

kuriuos padarė mano rankos,

jis šlovins mano vardą, garbins Jokūbo Šventąjį,

pagarbiai pripažins Izraelio Dievo galybę.

²⁴ Tuomet klaidžiojantiems dvasia grįš išmanymas,

murmantieji leisis pamokomi.

¹ Vargas maištingiems vaikams, ­ tai VIEŠPATIES žodis, ­

kurie vykdo užmojį, tačiau ne mano,

ir sudaro sąjungas, tačiau ne mano dvasios,

kraudami nuodėmę ant nuodėmės!

² Jie leidžiasi keliauti į Egiptą,

tačiau manęs nepasiklausia.

Jie pasitiki faraono apsauga

ir ieško prieglaudos Egipto šešėlyje.

³ Faraono apsauga jiems užtrauks gėdą,

dangstymasis Egipto šešėliu juos pažemins.

⁴ Nors jo didikai Coane,

o jo pasiuntiniai pasiekia Hanesą,

⁵ visi gėdisi tautos,

kuri jiems nenaudinga:

jokios pagalbos, jokios naudos,

tik gėda ir priekaištai.“

⁶ Ištarmė apie Negebo gyvūnus.

Per kraštą, pavojingą ir neramų,

ten, kur liūtė ir riaumojantis liūtas,

kur angis ir skraidančioji gyvatė,

jie gabena savo turtą ant asilų nugarų

ir savo lobius ant kuprių keterų tautai,

iš kurios jiems nėra naudos,

⁷ į Egiptą, kurio pagalba bevertė ir tuščia,

todėl ir vadinu jį „sutramdytu Rahabu.“

⁸ O dabar eik ir užrašyk tai jiems matant plokštėje,

pažymėk tvirtai knygoje,

kad būtų liudijimas ateities laikams,

visada ir per amžius.

⁹ Tai maištinga tauta, melagiai vaikai, vaikai,

kurie atsisako paklusti VIEŠPATIES įstatymui.

¹⁰ Regėtojams jie sako: „Neturėkite jokių regėjimų!“ ­

o pranašams: „Nepranašaukite mums tiesos,

bet kalbėkite tai, kas mums malonu,

pranašaukite apie dausas!

¹¹ Krypkite iš kelio, sukite į šoną nuo tako!

Šalin mums iš akių su Izraelio Šventuoju!“