1 Vargas Efraimo girtuoklių išpuikimo vainikui, didingo jo grožio vystančiai gėlei, žydėjusiai ant Derlingojo slėnio kalvos! Vargas vyno įveiktiesiems! 2 Štai Viešpats siunčia drąsų galiūną. Kaip audra su kruša, kaip nusiaubianti vėtra, kaip potvynio vandenys, išsilieję per krantus, jis viską sulygina su žeme. 3 Kojomis sutryps jis Efraimo girtuoklių išpuikimo vainiką, 4 o didingo jo grožio vystančiai gėlei, žydėjusiai ant Derlingojo slėnio kalvos, nutiks tas pat, kas per anksti prisirpusiai figai: kas ją pastebės, tas ir prarys, vos spėjęs paimti į ranką. 5 Tą dieną Galybių VIEŠPATS savo tautos likučiui bus šlovingas vainikas bei puiki diadema, 6 ir teismo krėsle sėdinčiam duos teisingumo dvasios, o miesto vartus nuo priešų ginantiems narsumo. Prieš Judo karalystę 7 Bet ir tie svirduliuoja, perimti vyno, klupinėja, įkaušę nuo svaigiojo gėrimo. Kunigas ir pranašas šlitinėja nuo stipraus gėrimo, gerai įkaušę nuo vyno. Šlitinėdami nuo stipraus gėrimo, jie klysta regėdami ir klumpa spręsdami bylą. 8 Taip, visur stalai šlykščiai apvemti, ir nėra švarios vietos. 9 Jie skundžiasi manimi ir sako: „Ką nori jis pamokyti? Kam nori paaiškinti savo apreiškimą? Mažyliams, ką tik nujunkytiems, ką tik nuo krūties atitrauktiems? 10 Jis vis veblena: ‘Įsakymas po įsakymo, taisyklė po taisyklės, čionai truputį, tenai truputį[i1]!’“ 11 Taip veblendamas ir svetima kalba jis kalbės tautai, 12 kuriai buvo sakęs: „Tai atilsis, leiskite atsikvėpti nuvargusiems! Tai atgaiva!“ Bet jie nenorėjo girdėti. 13 Tad toks jiems bus VIEŠPATIES žodis: „Įsakymas po įsakymo, taisyklė po taisyklės, čionai truputį, tenai truputį!“ kad eitų ir griūtų aukštielninki, kad būtų sugniuždyti, įvilioti į spąstus ir pagauti. 14 Todėl išgirskite VIEŠPATIES žodį, pašaipūnai, kurie valdote šitą tautą Jeruzalėje. 15 Kadangi sakote: „Sandorą sudarėme su mirtimi, sutartį sudarėme su Šeolu; atšniokštęs nuožmusis tvanas mūsų nepasieks, nes mele radome prieglaudą, apgaulėje slėptuvę.“ 16 Todėl Viešpats DIEVAS taip kalba: „Štai ant Siono dedu akmenį, išmėgintą akmenį, brangų kertinį akmenį, kaip tvirtą pamatą: kas pasitiki juo, tas nedreba iš baimės. 17 Teisingumas mano svambalas, teisumas mano gulsčiukas. Nušluos ledų kruša melo prieglaudą, išplaus vandenys slėptuvę.“ 18 Jūsų sandora su mirtimi bus panaikinta, o jūsų sutartis su Šeolu nebeturės galios. Atšniokštęs nuožmusis tvanas jus nuniokos. 19 Atšniokštęs jis kas kartą jus pastvers; jis atšniokš kiekvieną rytą, atšniokš dieną ir naktį. Siaubas apims suvokus, ką tai reiškia. 20 Per trumpas bus guolis, kad galėtum išsitiesti, per siauras apklotas, kad juo užsiklotum. 21 VIEŠPATS pakils, kaip pakilo ant Peracimų kalno, ir rūstaus, kaip rūstavo Gibeono slėnyje[i2], kad įvykdytų tai, ką turi įvykdyti, savo nepaprastą užmojį, kad užbaigtų darbą, neįprastą darbą! 22 Dabar jau liaukitės šaipęsi, kad nesuveržtų jūsų pančiai dar stipriau, nes išgirdau iš Viešpaties, paties Galybių DIEVO, jog visam kraštui lemta būti sunaikintam. 23 Atidžiai klausykitės ir išgirskite mano balsą, atkreipkite dėmesį ir klausykitės mano žodžių! 24 Ar visą laiką artojas aria sėjai, ar visą laiką jis purena ir akėja dirvą? 25 Juk, kai dirva jau supurenta, argi jis neberia krapų ir kmynų, argi nesėja kviečių ir miežių biržėse, o pakraščiuose kitų javų? 26 Jis išmoko atlikti savo darbą, nes Dievas jį pamokė! 27 Ir krapų jis nekulia dantytais volais, o ant kmynų neridena kuliamojo veleno, nes krapai išbloškiami vytimi, o kmynai nudaužomi lazda. 28 Argi javai sutrupinami kuliant? Ne! Niekas nekulia per ilgai ir neleidžia velenui riedėti nei arkliams trypti, kol grūdai sutrupės. 29 Ir tai ateina iš Galybių VIEŠPATIES; jis nuostabus patarimais ir didingas išmintimi! | 
