¹ Ištarmė apie Egiptą. Žiūrėk! VIEŠPATS, keliaudamas ant greito debesies,

ateina į Egiptą.

Egipto stabai dreba prieš jį,

apmiršta širdis krūtinėje egiptiečiams.

² Sukelsiu egiptiečius prieš egiptiečius;

jie stos į kovą vienas prieš kitą:

brolis prieš brolį, kaimynas prieš kaimyną,

miestas prieš miestą, karalystė prieš karalystę.

³ Blėsta drąsa egiptiečių širdyse;

jų planus aš paversiu niekais.

Jie kreipsis į stabus ir kerėtojus,

iššaukiančius mirusiųjų vėles

ir buriančius žmogui ateitį.

⁴ Egiptą atiduosiu nuožmiam valdovui į rankas,

žiaurus karalius jiems viešpataus. ­

Tai Viešpaties, Galybių DIEVO, žodis. ­

⁵ Jūros vandenys nuseks, išdžius nuslūgęs Nilas.

⁶ Dvoks jo kanalai, Egipto upės nuseks ir išdžius.

Nuvys nendrės ir meldai,

⁷ liūnsargės Nilo pakrantėse,

pasėliai laukuose palei Nilą;

viskas nudžius, pakils su vėjais ir išnyks.

⁸ Dejuos ir aimanuos žvejai;

visi, kas merkia meškeres į Nilą

ir meta tinklus į vandenis,

vilties netekę skųsis.

⁹ Ir linų apdirbėjai bus nevilties pagauti,

linų plūkėjos ir audėjai išblykš.

¹⁰ Audėjai bus sužlugdyti,

visi samdiniai prislėgti.

¹¹ Tikri pakvaišėliai ­ tie Coano valdovai!

Išmintingiausi faraono patarėjai

duoda kvailą patarimą.

Kaip drįstate sakyti faraonui:

„Aš ­ sūnus išminčių,

aš ­ sūnus senovės karalių“?

¹² Kur jie? Kur tie tavo išminčiai?

Tepasako jie tau, kad žinotumėte,

ką Galybių VIEŠPATS Egiptui yra lėmęs.

¹³ Coano valdovai tapo pakvaišėliais,

Nofo valdovai patys save prigavo.

Kilčių vadai nuvedė Egiptą į klystkelius.

¹⁴ VIEŠPATS juos apkvaišino svaigulio dvasia;

jie padarys, kad Egiptas šlitinės savo žygiuose,

kaip girtas šlitinėja savo vėmale.

¹⁵ Egipte nebus ką daryti

nei galvai, nei uodegai,

nei palmei, nei nendrei.

¹⁶ Tą dieną egiptiečiai bus lyg moterys, jie drebės iš baimės, kai Galybių VIEŠPATS pakels ranką prieš juos. ¹⁷ Ir Judo kraštas kels egiptiečiams siaubą. Kai tik prisimins Judą, sudrebės iš baimės dėl užmojo, kurį Galybių VIEŠPATS bus jiems sumanęs.

¹⁸ Tą dieną Egipto krašte bus penki miestai, kurie kalbės Kanaano kalba ir duos priesaikas Galybių VIEŠPATIES vardan. Vienas jų vadinsis Ir Haheresas ­ Saulės miestas.

¹⁹ Tą dieną Egipto krašto viduryje stovės aukuras Galybių VIEŠPAČIUI, o prie krašto sienų ­ akmens stulpas VIEŠPAČIUI. ²⁰ Tai bus ženklas ir liudijimas Galybių VIEŠPAČIUI, kai jie šauksis VIEŠPATIES prieš savo engėjus, kad atsiųstų gelbėtoją ir gynėją jiems išvaduoti. ²¹ VIEŠPATS apsireikš Egipte, ir tą dieną egiptiečiai pripažins VIEŠPATĮ. Jie tarnaus jam aukomis bei atnašomis, duos įžadus VIEŠPAČIUI ir vykdys juos. ²² Tada VIEŠPATS, nors ir smarkiai nuplakęs Egiptą, jį išgydys. Egiptiečiai kreipsis į VIEŠPATĮ, jis išgirs jų maldas ir juos išgydys.

²³ Tą dieną iš Egipto į Asiriją eis vieškelis; asirai juo keliaus į Egiptą, o egiptiečiai ­ į Asiriją. Tada egiptiečiai su asirais drauge garbins [VIEŠPATĮ].

²⁴ Tą dieną Izraelis bus su Egiptu ir Asirija kaip trečioji šalis, kaip palaima žemėje, ²⁵ nes Galybių VIEŠPATS laimins ją, sakydamas: „Tebūna palaiminta mano tauta Egiptas, mano rankų darbas Asirija ir mano paveldas Izraelis.“

¹ Buvo metai, kai tartanas atžygiavo į Ašdodą, pasiųstas Asirijos karaliaus Sargono, puolė ir užėmė jį. ² Pirma VIEŠPATS buvo kalbėjęs Amoco sūnui Izaijui: „Eik, nusijuosk ašutinę nuo juosmens ir nusiauk sandalus nuo kojų.“ Taip šis ir padarė ­ vaikščiojo nuogas ir basas. ³ Dabar VIEŠPATS tarė: „Tai ženklas ir įspėjimas Egiptui ir Kušui. Kaip mano tarnas Izaijas trejus metus vaikščiojo nuogas ir basas, ⁴ taip ir Asirijos karalius varys belaisvius iš Egipto bei tremtinius kušitus, jaunus bei senus, nuogus ir basus, plikais užpakaliais ­ Egipto gėdai!“ ⁵ Tada jūs patirsite išgąstį ir gėdą dėl Kušo, į kurį buvote sudėję viltis, ir dėl Egipto, kuriuo didžiavotės. ⁶ Tą dieną šio pajūrio gyventojai sakys: „Žiūrėkite, kas nutiko tiems, kuriais pasitikėjome ir pas kuriuos bėgome, ieškodami išgelbėjimo nuo Asirijos karaliaus! Kaip išsigelbėti dabar?“

¹ Ištarmė apie tyrus prie jūros. Kaip vėtros, šėlstančios Negebe,

taip negandos atūžia iš dykumos,

iš siaubo krašto.

² Rūstus regėjimas buvo man duotas:

išdavikas išduoda, niokotojas niokoja.

„Pakilk, Elame!

Pirmyn, Medija! Pradėk apsiaustį!

Vaitojimams aš padarysiu galą!“

³ Todėl man dreba strėnos,

sopuliai suremia mane,

skausmai kaip gimdyvę nudiegia mane.

Esu taip sukrėstas,

kad nebegaliu girdėti,

taip pritrenktas,

kad nebegaliu matyti.

⁴ Mano širdis virpa, mane krečia drebulys.

Sutemų vėsuma, kurios troškau, man kraupi.

⁵ Stalas padengtas, kilimai pakloti.

Jie valgo, jie geria.

Kelkitės, vadai! Patepkite aliejumi skydus!

⁶ Šitaip man kalbėjo Viešpats:

„Eik ir pastatyk sargybinį.

Tegu praneša, ką mato.“

⁷ Kai pamatys vežimą, kinkytą pora žirgų,

raitelius ant asilų ar raitelius ant kuprių,

teatkreipia dėmesį ir testebi atidžiai.“

⁸ Ir sargybinis ėmė šaukti: „Viešpatie!

Stoviu sargybos bokšte nuolat dienos metu,

sargyboje praleidžiu naktį po nakties.

⁹ Štai atskuba vyras vežime, kinkytame pora žirgų.

Girdėti šauksmas: ‘Krito, krito Babilonas!

Guli sudaužytos ant žemės visų jų dievų statulos!’“

¹⁰ Mano tauta, tu buvai iškulta

ir išvėtyta ant mano kluono grendymo!

Ką girdėjau iš Galybių VIEŠPATIES, Izraelio Dievo,

tai paskelbiau jums.

Edomas

¹¹ Ištarmė apie Dūmą.

Iš Seyro šaukiama man:

„Sarge, kiek ilgai dar truks naktis?

Sarge, kiek ilgai dar truks naktis?“

¹² Sargas atsiliepia:

„Ateina rytas, paskui vėl naktis.

Jei norite paklausti, klauskite.

Ateikite vėl!“

Arabija

¹³ Ištarmė apie Arabiją.

Brūzgyne, klajoklių žemėje, nakvokite,

Dedano karavanai.

¹⁴ Ištroškusius pasitikite su vandeniu,

bėgančius pasitikite su duona,

Temos šalies gyventojai.

¹⁵ Nuo kalavijų jie bėga, nuo išgaląsto kalavijo,

nuo įtempto lanko, nuo karo pavojų.

¹⁶ Mat šitaip man pasakė Viešpats: „Dar metai, vieneri samdinio metai, ir visa Kedaro šlovė prieis liepto galą. ¹⁷ Kedaro šauniųjų kilpininkų mažai beliks.“ Taip kalbėjo VIEŠPATS, Izraelio Dievas.