1 Ištarmė apie tyrus prie jūros. Kaip vėtros, šėlstančios Negebe, taip negandos atūžia iš dykumos, iš siaubo krašto. 2 Rūstus regėjimas buvo man duotas: išdavikas išduoda, niokotojas niokoja. „Pakilk, Elame! Pirmyn, Medija! Pradėk apsiaustį! Vaitojimams aš padarysiu galą!“ 3 Todėl man dreba strėnos, sopuliai suremia mane, skausmai kaip gimdyvę nudiegia mane. Esu taip sukrėstas, kad nebegaliu girdėti, taip pritrenktas, kad nebegaliu matyti. 4 Mano širdis virpa, mane krečia drebulys. Sutemų vėsuma, kurios troškau, man kraupi. 5 Stalas padengtas, kilimai pakloti. Jie valgo, jie geria. Kelkitės, vadai! Patepkite aliejumi skydus! 6 Šitaip man kalbėjo Viešpats: „Eik ir pastatyk sargybinį. Tegu praneša, ką mato.“ 7 Kai pamatys vežimą, kinkytą pora žirgų, raitelius ant asilų ar raitelius ant kuprių, teatkreipia dėmesį ir testebi atidžiai.“ 8 Ir sargybinis ėmė šaukti: „Viešpatie! Stoviu sargybos bokšte nuolat dienos metu, sargyboje praleidžiu naktį po nakties. 9 Štai atskuba vyras vežime, kinkytame pora žirgų. Girdėti šauksmas: ‘Krito, krito Babilonas! Guli sudaužytos ant žemės visų jų dievų statulos!’“ 10 Mano tauta, tu buvai iškulta ir išvėtyta ant mano kluono grendymo! Ką girdėjau iš Galybių VIEŠPATIES, Izraelio Dievo, tai paskelbiau jums. Edomas 11 Ištarmė apie Dūmą[i1]. Iš Seyro šaukiama man: „Sarge, kiek ilgai dar truks naktis? Sarge, kiek ilgai dar truks naktis?“ 12 Sargas atsiliepia: „Ateina rytas, paskui vėl naktis. Jei norite paklausti, klauskite. Ateikite vėl!“ Arabija 13 Ištarmė apie Arabiją. Brūzgyne, klajoklių žemėje, nakvokite, Dedano[i2] karavanai. 14 Ištroškusius pasitikite su vandeniu, bėgančius pasitikite su duona, Temos šalies gyventojai. 15 Nuo kalavijų jie bėga, nuo išgaląsto kalavijo, nuo įtempto lanko, nuo karo pavojų. 16 Mat šitaip man pasakė Viešpats: „Dar metai, vieneri samdinio metai, ir visa Kedaro šlovė prieis liepto galą. 17 Kedaro šauniųjų kilpininkų mažai beliks.“ Taip kalbėjo VIEŠPATS, Izraelio Dievas. | 
