¹ Ištarmė apie Egiptą. Žiūrėk! VIEŠPATS, keliaudamas ant greito debesies,

ateina į Egiptą.

Egipto stabai dreba prieš jį,

apmiršta širdis krūtinėje egiptiečiams.

² Sukelsiu egiptiečius prieš egiptiečius;

jie stos į kovą vienas prieš kitą:

brolis prieš brolį, kaimynas prieš kaimyną,

miestas prieš miestą, karalystė prieš karalystę.

³ Blėsta drąsa egiptiečių širdyse;

jų planus aš paversiu niekais.

Jie kreipsis į stabus ir kerėtojus,

iššaukiančius mirusiųjų vėles

ir buriančius žmogui ateitį.

⁴ Egiptą atiduosiu nuožmiam valdovui į rankas,

žiaurus karalius jiems viešpataus. ­

Tai Viešpaties, Galybių DIEVO, žodis. ­

⁵ Jūros vandenys nuseks, išdžius nuslūgęs Nilas.

⁶ Dvoks jo kanalai, Egipto upės nuseks ir išdžius.

Nuvys nendrės ir meldai,

⁷ liūnsargės Nilo pakrantėse,

pasėliai laukuose palei Nilą;

viskas nudžius, pakils su vėjais ir išnyks.

⁸ Dejuos ir aimanuos žvejai;

visi, kas merkia meškeres į Nilą

ir meta tinklus į vandenis,

vilties netekę skųsis.

⁹ Ir linų apdirbėjai bus nevilties pagauti,

linų plūkėjos ir audėjai išblykš.

¹⁰ Audėjai bus sužlugdyti,

visi samdiniai prislėgti.

¹¹ Tikri pakvaišėliai ­ tie Coano valdovai!

Išmintingiausi faraono patarėjai

duoda kvailą patarimą.

Kaip drįstate sakyti faraonui:

„Aš ­ sūnus išminčių,

aš ­ sūnus senovės karalių“?

¹² Kur jie? Kur tie tavo išminčiai?

Tepasako jie tau, kad žinotumėte,

ką Galybių VIEŠPATS Egiptui yra lėmęs.

¹³ Coano valdovai tapo pakvaišėliais,

Nofo^[i1] valdovai patys save prigavo.

Kilčių vadai nuvedė Egiptą į klystkelius.

¹⁴ VIEŠPATS juos apkvaišino svaigulio dvasia;

jie padarys, kad Egiptas šlitinės savo žygiuose,

kaip girtas šlitinėja savo vėmale.

¹⁵ Egipte nebus ką daryti

nei galvai, nei uodegai^[i2],

nei palmei, nei nendrei.

¹⁶ Tą dieną egiptiečiai bus lyg moterys, jie drebės iš baimės, kai Galybių VIEŠPATS pakels ranką prieš juos. ¹⁷ Ir Judo kraštas kels egiptiečiams siaubą. Kai tik prisimins Judą, sudrebės iš baimės dėl užmojo, kurį Galybių VIEŠPATS bus jiems sumanęs.

¹⁸ Tą dieną Egipto krašte bus penki miestai, kurie kalbės Kanaano kalba ir duos priesaikas Galybių VIEŠPATIES vardan. Vienas jų vadinsis Ir Haheresas ­ Saulės miestas^[i3].

¹⁹ Tą dieną Egipto krašto viduryje stovės aukuras Galybių VIEŠPAČIUI, o prie krašto sienų ­ akmens stulpas VIEŠPAČIUI. ²⁰ Tai bus ženklas ir liudijimas Galybių VIEŠPAČIUI, kai jie šauksis VIEŠPATIES prieš savo engėjus, kad atsiųstų gelbėtoją ir gynėją jiems išvaduoti. ²¹ VIEŠPATS apsireikš Egipte, ir tą dieną egiptiečiai pripažins VIEŠPATĮ. Jie tarnaus jam aukomis bei atnašomis, duos įžadus VIEŠPAČIUI ir vykdys juos. ²² Tada VIEŠPATS, nors ir smarkiai nuplakęs Egiptą, jį išgydys. Egiptiečiai kreipsis į VIEŠPATĮ, jis išgirs jų maldas ir juos išgydys.

²³ Tą dieną iš Egipto į Asiriją eis vieškelis; asirai juo keliaus į Egiptą, o egiptiečiai ­ į Asiriją. Tada egiptiečiai su asirais drauge garbins [VIEŠPATĮ].

²⁴ Tą dieną Izraelis bus su Egiptu ir Asirija kaip trečioji šalis, kaip palaima žemėje, ²⁵ nes Galybių VIEŠPATS laimins ją, sakydamas: „Tebūna palaiminta mano tauta Egiptas, mano rankų darbas Asirija ir mano paveldas Izraelis.“