¹ Ištarmė apie Regėjimo slėnį. Kas gi nutiko,

kad visas sulipai ant stogų,

² triukšmingasis, gyvasis,

džiaugsmu netveriąs mieste?

Tavo žuvusieji ­ ne kalavijo nukirsti,

ne kovoje kritę.

³ Tavo vadai visi drauge pasitraukė, pabėgo toli;

visi išlikusieji buvo paimti nelaisvėn,

nepaleidę nė strėlės, paimti nelaisvėn.

⁴ Todėl sakau:

„Palikite mane, kad galėčiau raudoti;

nebrukite man paguodos dėl dukters, mano tautos, žūties.“

⁵ Tai siaubo, pralaimėjimo ir sąmyšio metas

Regėjimo slėnyje;

jis iš Viešpaties, Galybių DIEVO. Mūsų miesto sienos pralaužtos,

pagalbos šauksmai aidi tarp kalvų.

⁶ Elamas griebiasi strėlinių,

Aramas kinkosi žirgus, ir

Kyras traukiasi iš įmautės skydus.

⁷ Derlingieji tavo slėniai pilni vežimų,

prieš tavo vartus išrikiuoti raiteliai,

⁸ Judo gynyba pralaužta.

Tą dieną patikrinote ginklus Miško rūmų ginklinėje, ⁹ pamatėte, kiek daug plyšių Dovydo miesto sienose, ir sutelkėte žemutinio tvenkinio vandenis. ¹⁰ Paskui, apžiūrėję namus Jeruzalėje, kai kuriuos nugriovėte miesto sienoms lopyti, ¹¹ ir miesto viduje įtaisėte vandens talpyklą senojo tvenkinio vandeniui telkti. Bet jūs nekreipėte dėmesio į miesto Statytoją, nepaisėte to, kuris jį seniai pastatė.

¹² Tą dieną Viešpats, Galybių DIEVAS, kreipėsi į jus,

šaukdamas verkti ir liūdėti,

nusiskusti galvas ir vilkėti ašutines.

¹³ Bet žiūrėkite! Linksmybė ir džiaugsmas!

Skerdžiate jaučius ir pjaunate avis,

valgote mėsą ir geriate vyną:

„Valgykime ir gerkime, nes rytoj mirsime!“

¹⁴ Paties Galybių VIEŠPATIES man apreikšta:

„Ši kaltė ligi mirties nebus jiems atleista!“

Tai Viešpaties, Galybių DIEVO, žodis.

Šebna ir Eljakimas

¹⁵ Viešpats, Galybių DIEVAS, tarė:

„Kelkis ir eik pas aną pareigūną,

pas rūmų prievaizdą Šebną,

¹⁶ kuris aukštai išsikirsdino sau kapą,

išsiskobė uoloje būstą, ir sakyk:

‘Ką tu čia darai ir kas toks esi,

kad kapą čia sau išsikirsdinai? ¹⁷ VIEŠPATS tave greitai nusvies žemyn,

mirtingasis žmogau!

Jis suspaus tave į gniužulą,

¹⁸ į gniūžtę suvolios tave

ir tarsi kamuolį nusvies į platų kraštą,

kad ten pražūtum

tu ir vežimai, kuriais didžiuojiesi,

tavo valdovo namų gėdai!’

¹⁹ Išvarysiu tave iš užimamos vietos,

atleisiu tave iš tarnybos.

²⁰ Tą dieną pasišauksiu savo tarną Eljakimą, Hilkijo sūnų,

²¹ apvilksiu jį tavo drabužiais,

apjuosiu tavo juosta,

į jo rankas perduosiu tavo valdžią,

idant jis būtų

lyg tėvas Jeruzalės gyventojams ir Judo namams.

²² Ant jo peties uždėsiu Dovydo namų raktą:

kai jis atrakins, niekas negalės uždaryti,

o kai užrakins, niekas negalės atidaryti.

²³ Tvirton vieton įkalsiu jį lyg stulpą,

kad būtų garbės krėslas visai savo šeimai.

²⁴ Ant jo pakibs visa jo šeimos garbė,

pakibs ant jo palikuonys ir giminės;

jie kybos, kaip kybo ant stulpo visokie indai ­

mažučiai ir puošnios taurės bei prasti ąsočiai.

²⁵ Tą dieną, ­ tai Galybių VIEŠPATIES žodis, ­ į tvirtą vietą

įkaltasis stulpas neišlaikys. Jis pasvirs ir

pargrius, ir subyrės visa ant jo kybojusi našta.“ Taip VIEŠPATS pasakė!