¹ Pranašavimas Egiptui Dešimtų metų dešimto mėnesio dvyliktą dieną mane pasiekė VIEŠPATIES žodis: ² „Žmogau, atsisuk veidu į Egipto karalių faraoną, pranašauk jam ir visam Egiptui, ³ kalbėk ir sakyk:

‘Taip kalba Viešpats DIEVAS.

Tikėk manimi, aš prieš tave,

Egipto karaliau faraone, didysis slibine!

Tu tūnai Nilo atšakose, sakydamas:

‘Nilas priklauso man,

pasidariau jį sau!’

⁴ Įversiu kablius tau į žiaunas

ir žuvis iš tavo srovių prikibdysiu tau prie žvynų.

Išvilksiu tave iš tavo srovių

drauge su visomis tavo srautų žuvimis,

prikibusiomis tau prie žvynų.

⁵ Nublokšiu tave į dykumą,

tave ir visas tavo srautų žuvis.

Krisi po atviru dangumi,

ir niekas tavęs nepakels ir nepalaidos.

Kaip maistą atidaviau tave

žemės žvėrims ir padangių paukščiams.

⁶ Tuomet visi Egipto gyventojai žinos,

kad aš esu VIEŠPATS,

dėl to, kad tu buvai

Izraelio namams nendrinė lazda:

⁷ kai jie griebėsi tavo rankos,

tu įvarei rakštį

ir žeidei visiems pečius;

kai jie rėmėsi tavimi,

tu sukiužai ir vertei juos svirduliuoti.’“

⁸ Todėl taip kalba Viešpats DIEVAS: „Tikėk manimi, atvesiu tau kalaviją, sunaikinsiu tavo žmones ir gyvulius. ⁹ Padarysiu Egipto žemę dyką ir tuščią. Tuomet jie žinos, kad aš esu VIEŠPATS.

Kadangi sakei: ‘Nilas priklauso man, pasidariau jį sau’, ¹⁰ tikėk manimi, aš prieš tave ir prieš tavo Nilo šakas! Paversiu Egipto žemę griuvėsiais ir ty´rais nuo Migdolo ligi Sienės, ligi pat Kušo sienos. ¹¹ Nekels į ją kojos joks žmogus, nekels į ją kojos joks gyvulys; ji nebus gyvenama keturiasdešimt metų. ¹² Per keturiasdešimt metų paversiu Egipto žemę didžiausiais tyrais tarp tyrais tapusių kraštų, o jos miestai bus didžiausi griuvėsiai tarp sugriautų miestų. Išblaškysiu egiptiečius tarp tautų ir išvėtysiu juos po visus kraštus.“

¹³ Be to, taip kalba Viešpats DIEVAS: „Praėjus keturiasdešimt metų, surinksiu egiptiečius iš tautų, kuriose jie buvo išblaškyti. ¹⁴ Sugrąžinsiu Egipto tremtinius ir parvesiu juos atgal į Patroso šalį, jų gimtąjį kraštą; ten jie bus menka karalystė. ¹⁵ Ji bus menkiausia iš visų karalysčių ir niekada daugiau nebeiškils virš kitų tautų. Padarysiu juos mažus, kad tautoms nebeviešpatautų. ¹⁶ Izraelio namai daugiau niekada ja nebepasitikės; jie atmins savo kaltę, kai kreipėsi į ją pagalbos. Tuomet jie žinos, kad aš esu Viešpats DIEVAS.“

Babilonas ­ užmokestis Nebukadnecarui

¹⁷ Dvidešimt septintų metų pirmo mėnesio pirmą dieną mane pasiekė VIEŠPATIES žodis: ¹⁸ „Žmogau, Babilono karalius Nebukadnecaras įsakė savo kariuomenei atlikti sunkų darbą Tyrui. Visų galvos nupliko, ir visų pečiai buvo nubrozdinti. Tačiau nei jis, nei jo kariuomenė negavo jokio atlyginimo iš Tyro už darbą, kurį jam atliko.“ ¹⁹ Todėl taip kalba Viešpats DIEVAS: „Atiduosiu Egipto žemę Babilono karaliui Nebukadnecarui. Jis išsineš jos turtus, apiplėš ją ir pasiims grobį; ji bus atlyginimas jo kariuomenei. ²⁰ Jam atidaviau Egipto žemę kaip užmokestį, kurį jis užsidirbo, nes triūsė man, ­ tai Viešpaties DIEVO žodis.

²¹ Tą dieną suteiksiu Izraelio namams jėgų ir atversiu jiems tavo lūpas. Tuomet jie žinos, kad aš esu VIEŠPATS.“

¹ Mane pasiekė VIEŠPATIES žodis: ² „Žmogau, pranašauk ir sakyk: ‘Taip kalba Viešpats DIEVAS.

Vaitokite: ‘Vargas tai dienai!’

³ Jau arti diena,

VIEŠPATIES diena.

Tai bus debesų diena,

tautų pražūties metas.

⁴ Kalavijas prasiskverbs į Egiptą,

ir kušitus krės šiurpas;

kai Egipte kris užmuštieji,

jo turtai bus atimti

ir pamatai išgriauti.

⁵ Kušas, Putas ir Ludas, visa Arabija, Kubas ir visos susijungusių kraštų tautos kris drauge su jais nuo kalavijo.’“

⁶ Taip kalba VIEŠPATS:

„Remiantieji Egiptą žus,

sukiuš jo išpuikusi galybė.

Nuo Migdolo ligi Sienės

jie žus nuo kalavijo, ­

tai Viešpaties DIEVO žodis. ­

⁷ Jie bus didžiausi tyrai

tarp tyrais tapusių kraštų,

jų miestai bus didžiausi griuvėsiai

tarp sugriautų miestų.

⁸ Kai užkursiu ugnį Egipte

ir visi jo rėmėjai bus sutriuškinti,

jie žinos, kad aš esu VIEŠPATS.

⁹ Tą dieną mano siunčiami pasiuntiniai išplauks laivais, kad sukeltų siaubą pasitikinčiam Kušui; Egipto pražūties dieną juos krės šiurpas, nes, tikėk manimi, ji ateina!“

¹⁰ Taip kalba Viešpats DIEVAS:

„Padarysiu galą Egipto turtams

Babilono karaliaus Nebukadnecaro rankomis.

¹¹ Jis ir jo tauta, nuožmiausia tarp tautų,

bus atvesti sunaikinti krašto.

Jie išsitrauks iš makščių kalaviją prieš Egiptą

ir pripildys kraštą užmuštųjų.

¹² Išdžiovinsiu Nilo šakas,

nedorėliams į rankas atiduosiu kraštą.

Svetimšalių rankomis nuniokosiu jį

ir visa, kas jame, ­ aš, VIEŠPATS, pasakiau.“

¹³ Taip kalba Viešpats DIEVAS:

„Sunaikinsiu stabus,

padarysiu galą Nofo dievams.

Nebebus Egipto žemėje vado, ­

Egipto žemę prislėgsiu baime.

¹⁴ Paversiu Patrosą tyrais,

padegsiu Coaną,

nubausiu Noją.

¹⁵ Ant Sino, Egipto tvirtovės,

išliesiu savo įniršį

ir Nojo turtus sunaikinsiu.

¹⁶ Padegsiu Egiptą,

Sinas raitysis skausmuose,

Nojo sienos bus pralaužtos,

o Nofas kovos su priešais dieną.

¹⁷ Jauni Ono ir Pi Beseto vyrai

žus nuo kalavijo,

o patys miestai išeis į nelaisvę.

¹⁸ Diena aptems Tachpanhese,

kai laužysiu Egipto skeptrus,

ir užsibaigs jo išpuikusi galybė.

Jį gaubs debesis,

o jam pavaldūs miestai eis į nelaisvę.

¹⁹ Taip įvykdysiu Egiptui bausmę,

ir jie žinos, kad aš esu VIEŠPATS.“

²⁰ Vienuoliktų metų pirmo mėnesio septintą dieną mane pasiekė VIEŠPATIES žodis: ²¹ „Žmogau, sulaužiau Egipto karaliaus faraono ranką. Tikėk manimi, ji nebuvo aprišta, kad būtų gydoma, nei tvirtai sutvarstyta, kad būtų stipri laikyti kalaviją.“ ²² Todėl taip kalba Viešpats DIEVAS: „Tikėk manimi, aš prieš Egipto karalių faraoną; aš sulaužysiu abi jo rankas ­ sveikąją ir sulaužytąją ­ ir atimsiu iš jo rankos kalaviją. ²³ Išblaškysiu egiptiečius tarp tautų, vėtysiu juos po kraštus. ²⁴ Babilono karaliaus rankas sustiprinsiu, įduosiu savo kalaviją jam į ranką, o faraono rankas sulaužysiu; priešais Babilono karalių jis dejuos, kaip dejuoja mirtinai sužeistas žmogus. ²⁵ Babilono karaliaus rankas stiprinsiu, o faraonas bus kaip be rankų. Ir jie žinos, kad aš esu VIEŠPATS, kai įduosiu savo kalaviją Babilono karaliui į ranką. Jis pakels jį prieš Egipto žemę. ²⁶ Išblaškysiu egiptiečius tarp tautų ir vėtysiu juos po visus kraštus. Tuomet jie žinos, kad aš esu DIEVAS.“