| Zch 13 | Stabų sunaikinimas 1 Tą dieną Dovydo namams ir visiems Jeruzalės gyventojams bus atviras šaltinis[i1] nuodėmei ir nešvarumui nuvalyti. 2 „Tą dieną, – tai Galybių VIEŠPATIES žodis, – taip išdildysiu iš krašto stabų vardus, kad jie nebus daugiau net minimi, ir išvarysiu iš krašto pranašus bei nešvarumo dvasią. 3 O jei kas nors imtų vėl pranašauti, jo tėvas ir motina, – jo gimdytojai, – tars jam: 'Tu neliksi gyvas, nes kalbi melą VIEŠPATIES vardu!' Tėvas ir motina, jo gimdytojai, nudurs jį, kai jis pranašaus. 4 Tą dieną pranašai, visi iki vieno, gėdysis savo turėtų regėjimų, kai pranašavo, ir nevilkės ašutinės pranašo skraistės,[i2] norėdami apgauti, 5 bet kiekvienas jų sakys: 'Aš nesu pranašas, aš esu žmogus žemdirbys, nes paveldėjau žemę nuo pat jaunystės'. 6 O jei kas jį paklaus: 'Iš kurgi tos žaizdos tavo krūtinėje?'[i3] – jis atsakys: 'Jas gavau muštynėse bičiulių namuose'“. Kalavijo giesmė 7 „Pabusk, kalavijau, prieš mano piemenį, prieš žmogų, kuris yra man artimas“, – tai Galybių VIEŠPATIES žodis. Užmušk piemenį, kad būtų išblaškytos avys,[i4] ir aš pakelsiu ranką prieš mažutėlius. 8 „Visame krašte, – tai VIEŠPATIES žodis, – du trečdaliai bus sunaikinti – žus, vienas trečdalis tebus paliktas. 9 Tą trečdalį vesiu per ugnį, apvalysiu juos, kaip apvalomas sidabras, išmėginsiu juos, kaip išmėginamas auksas. Jie šauksis mano vardo, ir aš juos išklausysiu. Sakysiu: 'Jie yra mano tauta', ir jie sakys: 'VIEŠPATS yra mūsų Dievas'“. |
