„Giesmė mūsų protėvių garbei“

^1 [i1]Nūn šlovinkime garbingus vyrus,

savo protėvius – kiekvieną savo kartoje.

⁹ Betgi apie kitus neliko atminimo,

nes jie tapo užmiršti lyg niekad nebūtų buvę,

tartum jie nebūtų gimę,

lygiai kaip ir jų vaikai.

¹⁰ Tačiau ir šie buvo teisūs žmonės,

kurių dori darbai nebus užmiršti.

¹¹ Jų šeimose lieka jų turtas,

jų palikuonims – jų paveldas.

¹² Jų dėka palikuonys laikosi Sandoros,

kaip ir jų vaikai per savo tėvus.

¹³ Amžinai išsilaikys jų palikuonys,

ir jų šlovė niekad nebus išdildyta.

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>