Mozė 1 [i1]Iš Jokūbo VIEŠPATS leido kilti teisiam vyrui, kuris rado malonės visų akyse ir buvo brangus Dievui bei žmonėms, – Mozei. Palaiminimu tebūna jo atminimas! 2 Dievas padarė jį garbe prilygstantį šventiesiems[i2] ir stiprino jį klaiką keliančia jėga. 3 Mozės žodžiais jis darė ūmius stebuklus ir aukštai iškėlė Mozę karalių akyse. Per jį davė įsakymus savo tautai ir apreiškė jam savo šlovę. 4 Už jo patikimumą ir kuklumą jį pašventino, išsirinkdamas iš visos žmonijos. 5 Leido jam išgirsti savo balsą, įvedė jį į tamsų debesį ir veidas į veidą[i3] davė jam įsakymus – gyvenimo ir supratimo įstatymą, kad mokytų Jokūbą Sandoros ir Izraelį jo įsakų. Aaronas 6 [i4]Jis išaukštino ir Aaroną, šventą vyrą kaip Mozė, jo brolį iš Levio giminės. 7 [i6]Su juo sudarė amžiną sandorą ir suteikė jam savo tautos kunigystę. Apdovanojo jį didingumu ir apgaubė didybės dvelkimu. 8 Aprengė jį prabangiu puošnumu, papuošė garbingais drabužiais – kelnėmis, tunika ir skraiste. 9 Jos apvadą apkabinėjo granatmečio obuoliais bei daugybe auksinių varpelių, kad skambėtų jam einant, garsiai aidėdami Šventykloje kaip priminimas jo tautai. 10 Davė jam ir šventuosius apdarus iš aukso, mėlyno ir tamsiai raudono purpuro, – meistriškai išsiuvinėtus; nuosprendžio krūtinės dėklą, efodą ir juostą 11 iš raudonų siūlų, – audėjo dirbinius. Davė jam brangakmenių, įraižytų kaip antspaudų žiedai, įrėmintų aukso rėmeliais, – auksakalio dirbinį, – kad įraižytomis raidėmis būtų paminėta kiekviena Izraelio giminė. 12 Įdėjo auksinę diademą į jo turbaną – juostelę, įraižytą kaip antspaudo žiedas, su įrašu: „Šventas“ – garbės ženklą, nuostabų dirbinį, malonų reginį akims, tobulą pasigrožėti! 13 Tokių gražių dalykų prieš jį nebuvo; joks pašalietis jų nevilkėjo, bet vien tik jo sūnūs ir palikuonys visais laikais. 14 Jo javų atnaša yra deginama, kaip nustatyta auka, kasdien du sykius. 15 Mozė jį pašventino, patepdamas šventuoju aliejumi, kad būtų amžina Sandora su juo ir jo palikuonimis, – taip amžina, kaip amžinas dangus, – jie tarnautų VIEŠPAČIUI ir būtų kunigais, laimintų jo vardu jo tautą. 16 {Dievas} išrinko jį iš visų gyvųjų, kad atnašautų deginamąsias aukas ir rinktines atnašas VIEŠPAČIUI, kad degintų atminimui malonaus kvapo atnašas ir atliktų permaldavimą už Izraelio tautą. 17 {Dievas} patikėjo jam savo įsakymus su galia įsakyti ir teisti, – pamokyti jo įsakų Jokūbą ir apeigų Izraelio palikuonis. 18 Išsišokėliai susimokė prieš jį dykumoje, jam pavydėdami, – Datanas ir Abiramas bei jų sekėjai ir iš pykčio įniršęs Koraho sambūris. 19 Bet VIEŠPATS pamatė ir supyko, – sunaikino juos savo degančiu pykčiu. Jis padarė jiems nuostabių darbų, prarydamas juos ugnies liepsnomis. 20 Jis padaugino Aarono šlovę ir suteikė jam paveldą; jam paskyrė šventąsias atnašas su Artumo duona, kaip jo dalį. 21 Juk jie valgo iš VIEŠPATIES aukų, kurias jis suteikė jam ir jo palikuonims. 22 Betgi tautos žemėje paveldo jis neturi, – dalies tarp žmonių neturi, – nes pats VIEŠPATS yra jo dalis ir paveldas. Finehas 23 Finehas, Eleazaro sūnus, yra trečias šlove dėl savo uolumo gyventi pagarbia VIEŠPATIES baime ir ištverme, žmonėms nuo jo nusigręžus. Savo kilnios širdies padrąsintas, jis atliko permaldavimą už Izraelio tautą. 24 Užtat draugystės sandora buvo su juo sudaryta, kad jis būtų šventovės ir jo tautos vadovas ir kad jo palikuonys amžinai turėtų kunigystės garbę. 25 Kaip buvo sudaryta sandora su Dovydu, Jesės sūnumi iš Judo giminės, kad karaliaus paveldas eitų tik iš sūnaus jo sūnui, lygiai taip Aarono paveldas yra vien tik jo palikuonims. 26 [i7]Nūn tad garbinkite VIEŠPATĮ, jus šlove apvainikavusį! Tesuteikia jums širdies išmintį taip valdyti jo tautą teisumu, kad jų gerovė neišblėstų ir kad jų šlovė išliktų per kartų kartas. | 
