1 [i1]Žmogus, kuris laikosi Įstatymo, atnašauja daug aukų, kas paklūsta įsakymams, aukoja bendravimo atnašas. 2 Dėkingumo ženklan žmogus atnašauja geriausių miltų,[i2] o duodamas išmaldą, atnašauja šlovės auką. 3 Šalintis nuo pikto patinka VIEŠPAČIUI, vengti neteisingumo yra išpirkimo darbas. 4 Nesirodyk prieš VIEŠPATĮ tuščiomis rankomis, nes visa, ką atnašauji, yra įsakymo vykdymas. 5 Teisiojo atnaša praturtina aukurą ir maloniu kvapu pasiekia Aukščiausiąjį. 6 Teisiojo auka yra maloni, ir ji niekad nebus užmiršta. 7 Dosnia širdimi garbink VIEŠPATĮ, – nešykštėk savo rankų triūso pirmienų. 8 Visas savo dovanas atnašauk su šypsena, ir dešimtines atskirk su džiaugsmu. 9 Duok Aukščiausiajam, kaip jis tau yra davęs, taip dosniai, kaip išgali. 10 Juk VIEŠPATS yra tas, kuris atlygina, – jis atlygins tau septyneriopai. 11 Neatnašauk jam kyšių, jų jis nepriims! Nepasitikėk auka iš skriaudos vaisių, 12 nes jis yra Teisėjas, – jis nėra šališkas. 13 Jis niekad nebūna šališkas, skriausdamas silpnuosius, bet išklauso nuskriaustojo maldą. 14 [i3]Jis nėra kurčias našlaičio verksmui ar našlės, kai ji lieja savo skundą. 15 Argi našlės skruostais tekančios ašaros neapkaltina žmogaus, privertusio jas lietis? 16 Kas nuoširdžiai tarnauja Dievui, bus išklausytas; jo maldavimas pasiekia dangų. 17 Nuolankiojo malda prasiskverbia pro debesis ir nenurimsta, kol nepasiekia savo tikslo, – 18 ji neatsitrauks, kol Aukščiausiasis neatsilieps, nepažadės teisingai spręsti ir to nepadarys. 19 Dievas iš tikrųjų neuždels ir tarsi galiūnas nenurims, 20 kol nepalauš negailestingųjų sprando ir neatmokės kerštu tautoms; 21 kol nesunaikins įžūliųjų minios ir nesutrupins neteisiųjų skeptro; 22 kol neatlygins mirtingajam pagal jo veiksmus ir neatmokės už darbus žmonių pagal jų mintis; 23 kol neapgins savo tautos reikalų ir nepradžiugins jos gailestingumu. 24 Malonus jo gailestingumas nelaimėje, kaip lietaus debesys per sausrą. |