Požiūris į turtą 1 [i1]Nemiga dėl turto alina žmogaus kūną, o nerimas dėl jo išblaško miegą. 2 Bemiegis nerimas labiau neduoda poilsio, negu sunki liga. 3 Turtuolis triūsia, kad susikrautų turtų, o kai ilsisi, smaguriauja iki soties skanėstais. 4 Beturtis nuolat triūsia, vos sudurdamas galą su galu, o jei kada ilsisi, tampa skurdžiumi. 5 Kas myli auksą, nuodėmės lengvai neišvengs; kas ieško turtų, bus jų suklaidintas. 6 Daugelis yra pražuvę dėl aukso, ir jų pražūtis nebuvo jiems staigmena netikėta. 7 Tai kelmas užkliūti kvailiams – juo bet koks neišmanėlis susivilioja. 8 [i2]Laimingas turtuolis, rastas be dėmės, nevergaująs savo turtams! 9 Kas jis, kad galėtume jį pasveikinti? Juk jis padarė nuostabių darbų saviesiems! 10 Kas yra buvęs išmėgintas auksu ir rastas tobulas? Tebūna už tai pagirtas! Kas yra galėjęs nusižengti ir nenusižengęs, galėjęs daryti pikta ir nepadaręs? 11 Jo nuosavybė bus tvirtai pagrįsta, ir bendrija skelbs jo dosnumą. Elgesys prie stalo 12 Esi pasodintas prie didžiūno stalo? Neatsinešk prie jo godžios stemplės! Nesakyk: „Kokios gausios vaišės!“ 13 Atsimink, kad godi akis yra blogas dalykas. Kas buvo už akį godesnio sukurta? Užtat kiekviena proga ji ir ašaroja. 14 Netiesk rankos į visa, ką matai, nenustumk savo kaimyno nuo dubens. 15 Rūpinkis savo kaimynu, kaip pačiu savimi, ir galvok apie visa, kas tau nepatinka. 16 Kaip išauklėtas žmogus valgyk, kas prieš tave padėta, ir godžiai nežiaumok, kad kiti nepasibjaurėtų. 17 Pirmas liaukis, kaip dera gerai elgsenai, ir neryk kaip išbadėjęs, kad kitų neįžeistum. 18 Jeigu esi pasodintas prie stalo tarp daugelio žmonių, netiesk pirmas savo rankos. 19 Argi negana išauklėtam žmogui trupučio? Nereikia atsigulusiam pūkšti. 20 Saikingas valgymas laiduoja sveiką miegą ir aiškų protą keliantis kitą dieną. Rijūno laukia nemigos, šleikštulio ir skrandžio bėdos. 21 Jeigu norom nenorom esi persivalgęs, atsikelk nusivemti, ir tau palengvės.[i3] 22 Klausykis, mano vaike, manęs nepaniekink, ilgainiui mano žodžius tu branginsi. Ką tik darytum, būk santūrus, ir joks blogas įprotis tavęs neužklups. 23 Kas dosniai dalija maistą, tą žmonės giria, ir jų liudijimas apie jo dosnumą yra patikimas. 24 Miestas skundžiasi žmogumi, kuris šykšti maisto, ir jų liudijimas apie jo šykštumą yra gryna teisybė. Vynas 25 Nemėgink įrodyti savo jėgų gerdamas vyną, nes vynas daugelį yra pražudęs. 26 Kaip žaizdras išbando kalvio darbą, taip vynas išbando širdis, kai įžūlieji ginčijasi. 27 [i4]Vynas žmonėms yra gyvasties šerdis, jei geriamas su saiku. Koks gyvenimas žmogui be vyno? Iš pradžių jis buvo sukurtas žmonių džiaugsmui. 28 Širdies džiaugsmui, gerai nuotaikai ir malonumui pakaks vyno, jeigu jis geriamas saikingai tinkamu laiku. 29 Galvos skausmą, kartėlį ir gėdą sukels vynas, geriamas be saiko, pykstant ir barantis. 30 Daugiau ir daugiau vyno – tikri raizgai kvailiui, – jam jėgas sumažina ir žaizdas padaugina. 31 Gerdamas vyną, nesikabinėk prie kaimyno, nepašiepk jo, kai jis linksmas. Nedaryk jam priekaištų ir nesiginčyk su juo prie žmonių. | 
