² Juk VIEŠPATS pagerbia tėvą per jo vaikus

ir patvirtina motinos teises į jos sūnus.

³ Kas gerbia savo tėvą, atsilygina už nuodėmes;

⁴ kas gerbia savo motiną, kraunasi lobį.

⁵ Kas gerbia savo tėvą, džiaugsis savo vaikais,

ir kai melsis, jis bus išklausytas.

⁶ Kas gerbia tėvą, ilgai gyvens;

paklūsta VIEŠPAČIUI, kas neša paguodą savo motinai.

¹² Mano vaike, rūpinkis savo tėvu jo senatvėje,

neužduok jam širdies per visą gyvenimą.

¹³ Net jeigu jam ir protas susilpnėtų, būk jam kantrus;

nepaniekink jo būdamas pilnas jėgų.

¹⁴ Juk gerumas tėvui nebus užmirštas, –

jis tarnaus tau kaip atnaša už nuodėmę –

įleis išliekančią šaknį.

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>