Išminties šlovės giesmė 1 [i1]Išmintis pati gieda savo šlovės giesmę ir savimi didžiuojasi savo tautoje. 2 Aukščiausiojo bendrijoje atveria burną ir didžiuojasi jo Galybių artume: 8 Tada Visatos Kūrėjas davė man savo įsakymą, ir mano Kūrėjas parinko vietą mano padangtei, tardamas: 'Jokūbe turi statytis buveinę, Izraelyje turi turėti savo paveldą'. 9 Pradžioje, prieš visus amžius, jis mane sukūrė, ir per visus amžius nenustosiu būti. 10 Šventojoje Padangtėje jam tarnavau ir tada Zione užėmiau savo vietą. 11 Taip mieste, kurį jis myli, man davė poilsio vietą, – Jeruzalėje yra mano valda. 12 Įleidau šaknis garbingoje tautoje, VIEŠPATIES dalyje yra mano paveldas. |