1 [i1]Trys dalykai mane džiugina, nes jie yra malonūs VIEŠPAČIUI ir žmonėms: darna tarp brolių ir seserų, bičiulystė tarp kaimynų bei žmonos ir vyro abipusė meilė. 2 Trijų rūšių žmonės yra man nepakenčiami, jų gyvenimo būdu iš tikrųjų bjauriuosi: beturtis, kuris puikuojasi, turtuolis, kuris meluoja, ir senas ištvirkėlis, kuris svetimauja. 3 Jeigu netaupei nieko jaunystėje, kaipgi gali rasti ką nors savo senatvėje? 4 Kaip pritinka žilai galvai sveikas sprendimas ir žmonėms, atėjusiems į metus, – žinoti, kaip patarti! 5 Kaip pritinka seniems išmintis, o garbingo amžiaus žmonėms supratimas ir protingumas! 6 Senyvo amžiaus žmonių vainikas yra plati patirtis, o jų garbė – pagarbi VIEŠPATIES baimė. 7 Galiu suskaičiuoti širdimi devynis, kuriuos vadinčiau laimingais, o dešimtąjį mano liežuvis skelbia: laimingas, kas džiaugiasi savo vaikais ir kas patiria savo priešų žūtį. 8 Laimingas, kas gyvena su protinga žmona ir kas nearia jaučiu ir asilu viename junge.[i2] Laimingas, kas nenusideda liežuviu ir kas netarnauja žemesniam už save. 9 Laimingas, kas randa draugą ir kas kalba atidiems klausytojams. 10 Koks laimingas žmogus, kuris randa išmintį! Bet niekas nėra laimingesnis už žmogų, kuris pagarbiai bijo VIEŠPATIES! 11 Pagarbi VIEŠPATIES baimė pranoksta viską; su kuo galima lyginti žmogų, kuris ją turi? 12 {Pagarbi VIEŠPATIES baimė yra pradžia jo meilės, o tikėjimas – pradžia jo ištikimybės.} 13 Nors ir kokia būtų žaizda, kad tik ne širdies! Nors ir koks būtų piktumas, kad tik ne moters! 14 Nors ir kokia būtų kančia, kad tik ne kančia nuo tų, kurie nekenčia! Nors ir koks būtų kerštas, kad tik ne kerštas priešų! 15 Nėra stipresnių nuodų už gyvatės nuodus, nėra didesnio pykčio už moters pyktį. 16 Verčiau su liūtu ir slibinu gyvenčiau, negu su pikta moterimi. 17 Moters piktumas pakeičia jos išvaizdą ir padaro ją kaip apkartusią mešką. 18 Kai jos vyras sėdasi prie stalo su kaimynais, jis negali susilaikyti nuo karčių atodūsių. 19 Moters piktumui neprilygsta joks kitas piktumas; teištinka ją nusidėjėlio likimas! 20 Kaip kopimas smėlėtu šlaitu senoms kojoms, taip besiplūstanti žmona tyliam vyrui. 21 Nebūk moters grožio apgautas, netrokšk moters dėl jos turtų. 22 Būna pykčio, įžūlumo ir didelės gėdos, kai žmona turi išlaikyti savo vyrą. 23 [i3]Apkartusi širdis, niūrus veidas, širdgėla – visa ateina iš piktos žmonos. Nuleistos rankos, drebantys keliai – nuo vyrui laimės neteikiančios žmonos. 24 Nuodėmė prasidėjo su moterimi, per ją visi mirštame. 25 Neleisk vandeniui išsilieti ir piktai žmonai liežuvio paleisti. 26 Jeigu ji nesielgia, kaip tu liepi, atskirk ją nuo savęs. | 
