Kantrumas ir Šventojo Rašto paguoda

¹ Mes, stiprieji, turime pakęsti silpnųjų silpnybes, ne sau pataikauti. ² Kiekvienas iš mūsų tesirūpina būti artimui malonus, jo labui ir pažangai. ³ Juk ir Kristus gyveno ne savo malonumui, bet taip, kaip parašyta: Tave keikiančiųjų keiksmai krito ant manęs. ⁴ O visa, kas kitados parašyta, mums pamokyti parašyta, kad ištverme ir Raštų paguoda turėtume vilties. ⁵ Ištvermės ir paguodos Dievas teduoda jums tarpusavyje būti vienos minties, Kristaus Jėzaus pavyzdžiu, ⁶ kad sutartinai vienu balsu šlovintumėte Dievą, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėvą.

Žydų ir pagonių vienybė

⁷ Priimkite vienas kitą, kaip ir Kristus jus priėmė, Dievo garbei. ⁸ Aš sakau: Kristus tapo apipjaustytųjų tarnas dėl Dievo teisybės, kad patvirtintų protėviams suteiktus pažadus ⁹ ir kad pagonių tautos šlovintų Dievą už jo gailestingumą, kaip parašyta:

Pagonims išpažinsiu tave,

tavo vardui giedosiu.

¹⁰ Ir vėl sakoma:

Džiaukitės, pagonys, kartu su jo tauta.

¹¹ Ir dar:

Girkite, visi pagonys, Viešpatį,

teaukština jį visos tautos.

¹² Ir Izaijas kalba:Ateis Jesės atžala,

tasai, kuris pakils valdyti pagonių,

ir juo vilsis pagonys.

¹³ Taigi vilties Dievas jus, gyvenančius tikėjimu, tepripildo visokių džiaugsmų ir ramybės, kad Šventosios Dvasios galybe būtumėte pertekę vilties.

LAIŠKO PABAIGA

Pauliaus motyvai

¹⁴ Aš pats, mano broliai, esu tikras, kad esate kupini gerumo, pilni tikro pažinimo ir mokate vieni kitus perspėti. ¹⁵ Aš jums parašiau kiek per drąsiai, norėdamas jums tai priminti ir remdamasis man Dievo suteiktąja malone ¹⁶ būti pagonims Kristaus Jėzaus tarnu ir kaip kunigui skleisti Dievo Evangeliją, kad pagonys taptų priimtina atnaša, Šventosios Dvasios pašventinta.

¹⁷ Taigi Kristuje Jėzuje aš galiu pasigirti Dievo darbais. ¹⁸ Juk nedrįsčiau ko nors pasakoti, ko Kristus nebūtų per mane nuveikęs, kad pagonys paklustų, žodžiu ir darbu, ¹⁹ ženklų bei stebuklų galia ir Dievo Dvasios galybe. Tik taip aš galėjau paskleisti Kristaus Evangeliją nuo Jeruzalės apylinkių iki Ilyrijos. ²⁰ Be to, maniau esant garbingiau skelbti Evangeliją ne ten, kur Kristaus vardas jau pagarsintas, ir nestatyti ant svetimų pamatų, ²¹ bet kaip parašyta:

Pamatys tie, kuriems nebuvo apie jį skelbta,

supras tie, kurie nebuvo girdėję.

Misijų užmojai

²² Todėl aš ir buvau daugel kartų sutrukdytas ir neatvykau pas jus. ²³ O dabar, šiuose kraštuose nebeturėdamas kitų užmojų ir jau daugel metų trokšdamas atvykti pas jus, ²⁴ aš apsilankysiu keliaudamas į Ispaniją. Turiu vilties keliaudamas pro šalį išvysti jus ir gauti paramos kelionei, prieš tai bent kiek tarp jūsų pailsėjęs. ²⁵ Bet dabar vykstu į Jeruzalę šventiesiems patarnauti. ²⁶ Mat Makedonija ir Achaja nusprendė padaryti rinkliavą Jeruzalės šventųjų beturčiams sušelpti. ²⁷ Jos taip nusprendė, ir iš tikro jos yra jų^[i1] skolininkės. Jeigu pagonys tapo jų dvasinių gėrybių dalininkais, tai privalo jiems patarnauti bent medžiagine parama. ²⁸ Taigi, baigęs šį reikalą ir mezliavą jiems tvarkingai atidavęs, aš keliausiu pro jus į Ispaniją. ²⁹ Ir žinau, kad, atvykdamas pas jus, atsinešiu Kristaus palaimos pilnatvę.

³⁰ Todėl aš maldauju jus, broliai, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus vardu ir Dvasios dovanotosios meilės dėlei kartu su manimi ir už mane kovoti maldomis į Dievą, ³¹ kad būčiau išgelbėtas nuo netikinčiųjų Judėjoje, kad mano paslauga Jeruzalei būtų priimtina šventiesiems ³² ir kad, Dievo valia su džiaugsmu atvykęs pas jus, atsigaivinčiau jūsų draugėje. ³³ O ramybės Dievas tebūnie su jumis visais! Amen.

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>