2 Pirma negu kalnai užgimė ir žemę bei pasaulį pagimdei, tu esi tas, kuris yra Dievas nuo amžių per amžius. 3 Tu sugrąžini mus į dulkes, sakydamas: „Grįžkite[i2] mirtingieji“. 4 Juk tūkstantis metų tau lyg viena diena, – tarsi vakarykštė diena, jau praėjusi, lyg viena nakties sargyba.[i3] 5 [i4]Tu užbaigi žmonių gyvenimą miegu; auštant jie yra lyg žolė, kuri atauga, – 6 auštant ji iš naujo sužaliuoja ir žydi, – o vakare nuvysta ir nudžiūsta. III 12 Mokyk tad mus skaičiuoti savo dienas, kad įgytume išmintingą širdį. 13 Sugrįžk, VIEŠPATIE! Kaip ilgai? Elkis gailestingai su savo tarnais! |