2 Pirma negu kalnai užgimė ir žemę bei pasaulį pagimdei, tu esi tas, kuris yra Dievas nuo amžių per amžius. 3 Tu sugrąžini mus į dulkes, sakydamas: „Grįžkite[i2] mirtingieji“. 4 Juk tūkstantis metų tau lyg viena diena, – tarsi vakarykštė diena, jau praėjusi, lyg viena nakties sargyba.[i3] 10 Gyvename septynias dešimtis metų, o jei tvirtesni – galbūt aštuonias. Bet dauguma tų metų grynas triūsas ir vargas, – jie greitai prabėga, ir mes išskubame. 14 Pasotink mus auštant savo gerumu, kad giedotume iš džiaugsmo per visas savo dienas. 16 Leisk mums, tavo tarnams, regėti tavo didingus darbus, leisk mūsų palikuonims matyti tavo garbingą galybę. |