I

² VIEPATIE Dieve, mano Gelbėtojau,

dieną ir naktį tavęs šaukiuosi.

³ Išgirsk mano maldą,

klausykis mano pagalbos šauksmo,

⁴ nes tiek daug nelaimių mane apniko,

kad esu ant Šeolo slenksčio.

⁵ Žmonės mano, kad aš toks,

kuriam lemta žengti į Duobę;

esu lyg bejėgis žmogus,

⁶ tarsi paliktas tarp mirusiųjų,

lyg savo kape gulintys užmuštieji,

tarsi tie, kurių daugiau nebeatsimeni,

nes jie atskirti nuo tavo pagalbos.

⁷ Įstūmei mane į patį Duobės dugną,

į tamsią jos gelmių prarają.

⁸ Tavo pyktis mane baisiai slegia,

ant manęs virsta visos tavo mūšos bangos. {Sela}

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>