I

^1 [i1]Tavyje, VIEŠPATIE, ieškau užuovėjos, –

neleisk man niekad nusivilti!

² Kadangi esi teisus, ateik pagalbon ir išgelbėk;

atkreipk į mane savo ausį ir padėk man!

³ Būk mano užuovėjos uola,

stipri tvirtovė man išgelbėti,

nes tu esi mano uola ir tvirtovė.

⁴ Mano Dieve, išvaduok mane iš nedorėlio rankos,

iš neteisingo ir žiauraus žmogaus nagų.

⁵ Juk tu esi mano viltis, Viešpatie;

nuo pat jaunystės tavimi, VIEŠPATIE, pasitikiu.

⁶ Net dar negimęs, tau priklausiau;

mano motinos įsčiose tu buvai mano jėga.

Visada giedu tave šlovinančias giesmes.

¹⁵ Mano burna pasakos tavo teisius darbus,

visada kalbėsiu apie tavo išgelbėjimą,

nors ir nepajėgsiu apsakyti.^[i3]

¹⁶ Ateisiu šlovindamas didžius Viešpaties DIEVO darbus;

minėsiu tavo gerumą – vien tavo.

III

¹⁷ Dieve, tu mokei mane nuo jaunystės,

ir iki nūdien skelbiu tavo nuostabius darbus.

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>