A

³ Pasigailėk manęs, Dieve, iš savo gerumo,

iš savo begalinio gailestingumo

sunaikink mano maištingus darbus.

⁴ Vėl nuplauk ir nuplauk mano kaltę,

nuvalyk nuo manęs mano nuodėmę!

¹⁸ Juk aukomis tu nesigėri,^[i6] –

jei atnašaučiau deginamąją auką, jos nepriimtum.

¹⁹ Tikra auka Dievui yra sugrudusi dvasia, –

tu, Dieve, nepaniekinsi širdies,

sugrudusios ir atgailaujančios.

C

^20 [i7]Būk dosnus Zionui iš savo gerumo, –

tebūna atstatytos Jeruzalės sienos.

²¹ Tada tau patiks teisios aukos, –

deginamosios atnašos ir deginamosios aukos, –

tada jaučiai bus atnašaujami ant tavo aukuro.

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>