A 3 Pasigailėk manęs, Dieve, iš savo gerumo, iš savo begalinio gailestingumo sunaikink mano maištingus darbus. 4 Vėl nuplauk ir nuplauk mano kaltę, nuvalyk nuo manęs mano nuodėmę! III 12 Sukurk man tyrą širdį, Dieve, ir atnaujink manyje ištikimą dvasią. 13 Nevaryk manęs nuo savo Artumo, nenuimk nuo manęs savo dvasios šventosios. 18 Juk aukomis tu nesigėri,[i6] – jei atnašaučiau deginamąją auką, jos nepriimtum. 19 Tikra auka Dievui yra sugrudusi dvasia, – tu, Dieve, nepaniekinsi širdies, sugrudusios ir atgailaujančios. |