Ps 51,1-51,21: Ketvirtoji ir garsiausia Atgailos psalmė. Psalmininkas maldauja atleidimo už savo nuodėmes (A), kurias jis nuoširdžiai išpažįsta (B I); jis prašo, kad Dievas sugrąžintų jam malonę ir tyrą širdį (B II-III); užtat jis skelbs Dievo gailestingumą kitiems ir atnašaus sugrudusios širdies auką (B IV). Pridėtinis posmas prašo, kad būtų atstatyta Jeruzalė.
Ps 51,7: Atgailautojas primena, kad jam įgimtas nuodėmingumas yra ir švelninanti aplinkybė, ir nuolankus prisipažinimas, kad jis doroviškai labai sugedęs. Katalikų Bendrijos tikėjimo kraitis šiame skaitinyje įžiūri nuorodą į gimtąją nuodėmę, kuri nebuvo aiškiai apreikšta prieš Kristaus gimimą. Žr. Rom 5,12-19; Ef 2,3.
