III 12 Sukurk man tyrą širdį, Dieve, ir atnaujink manyje ištikimą dvasią. 13 Nevaryk manęs nuo savo Artumo, nenuimk nuo manęs savo dvasios šventosios. 14 Leisk man vėl džiaugtis tavo išganymu, tepalaiko mane nori dvasia. IV 15 Mokysiu nedorėlius tavo kelių, ir nusidėjėliai sugrįš pas tave. 18 Juk aukomis tu nesigėri,[i6] – jei atnašaučiau deginamąją auką, jos nepriimtum. 19 Tikra auka Dievui yra sugrudusi dvasia, – tu, Dieve, nepaniekinsi širdies, sugrudusios ir atgailaujančios. |