1 [i1]Dovydo. {'a} Neapmaudauk dėl nedorėlių, nepavydėk tiems, kurie daro pikta. 2 Juk jie veikiai išnyks kaip žolė ir nuvys kaip vešlūs augalai. {b} 3 [i2]Pasitikėk VIEŠPAČIU ir daryk gera, – gyvensi krašte ir būsi saugus. 4 Džiaukis iš širdies VIEŠPAČIU, ir jis suteiks tau, ko trokšta tavo širdis. {g} 5 Pavesk VIEŠPAČIUI savo kelią, pasitikėk juo, ir jis padės. 6 Tavo dorumą jis nušvies kaip dienos šviesą, o tavo teisingumą padarys kaip vidudienį. {d} 7 Būk kantrus ir lauk VIEŠPATIES, neapmaudauk dėl to, kuriam viskas sekasi, – dėl žmogaus, rezgančio savo piktus kėslus. {h} 8 Susilaikyk nuo įniršio, atsisakyk pykčio – neapmaudauk, – tai tik į pikta veda. 9 Juk nedorėliai bus pakirsti, bet tie, kurie laukia VIEŠPATIES, – paveldės žemę. {v} 10 Dar valandėlė, ir nedorėlio nebebus – žvalgysies po vietą, kur jis buvo, jis bus dingęs. 11 [i3]Bet kuklieji paveldės žemę, gėrėsis gausia gerove. {z} 12 Nedorėlis spendžia pinkles teisiajam ir griežia ant jo dantimis. 13 Bet Viešpats iš jo juokiasi, nes mato jo būsimą dieną. {h} 14 Nedorėliai traukia iš makščių kalavijus ir įtempia lankus, kad parblokštų varguolį ir beturtį, ir nužudytų dorai gyvenančius. 15 Bet jų kalavijai smigs jiems patiems į širdį, jų lankai bus sutrupinti. {t} 16 Tas truputis, kurį turi teisusis, vertingesnis už daugelio nedorėlių turtą. 17 Juk bus sutrupinti nedorėlių ginklai, o teisiuosius VIEŠPATS palaikys. {j} 18 VIEŠPATS rūpinasi tais, kurie jo klauso, ir paveldas amžinai jiems priklausys. 19 Nelaimės metu jie nebus apvilti ir bado dienomis jie valgys iki soties. 20{k} Bet nedorėliai žus – VIEŠPATIES priešai dings lyg pievų žolė, išsisklaidys tartum dūmai. {l} 21 Nedorėlis skolinasi ir negrąžina, bet geras žmogus yra dosnus ir nesiliauja davęs. 22 [i4]Juk tie, kuriuos VIEŠPATS laimina, paveldės žemę, o tie, kuriuos jis keikia, bus išvaryti. {m} 23 VIEŠPATS veda žmogaus žingsnius ir saugo tą, kurio keliu džiaugiasi. 24 Nors ir sukluptų, jis neliks gulėti, nes VIEŠPATS padės jam atsikelti. {n} 25 Buvau jaunas, ilgai gyvenau, bet nemačiau nei Dievo palikto teisiojo, nei jo vaikų, prašančių duonos. 26 Teisusis visad dosniai kitiems duoda ir skolina, jo vaikai tikra palaima. {s} 27 Venk pikta ir daryk gera, kad gyventum amžinai, 28 nes VIEŠPATS myli, kas teisinga, ir neapleidžia savo ištikimųjų. {'a} Jis saugo juos amžinai, bet nedorėlių palikuonys bus išvaryti. 29 [i5]Teisieji paveldės kraštą, jame gyvens amžinai. {p} 30 Išmintis ateina iš teisiojo lūpų, jo liežuvis sako, kas teisinga. 31 Savo Dievo Mokymą jis laiko širdyje, jo žingsniai nuo Mokymo nenuklysta. {z} 32 Nedorėlis teisiojo tyko, mėgina jį nužudyti. 33 VIEŠPATS jo nepaliks priešo rankoje, neleis būti pasmerktam teisme. {q} 34 [i6]Pasitikėk VIEŠPAČIU ir laikykis jo kelio, jis pagerbs tave, duodamas paveldėti žemę, – tu matysi išvaromus nedorėlius. {r} 35 Mačiau nedorėlį – valdingą, – iškilusį virš visų lyg kedrą Libano. 36 Vėl ėjau pro šalį, ir, tikėk manimi, ten jo nebebuvo. Nors ir ieškojau, bet neberadau. {š} 37 Brangink nuoširdų žmogų, įsižiūrėk į dorą, nes taikus žmogus turi ateitį.[i7] 38 Bet nusidėjėliai bus visiškai sunaikinti, nedorėlių palikuonys bus išnaikinti. {t} 39 Teisiųjų išgelbėjimas eina iš VIEŠPATIES, – jis yra jų tvirtovė sunkumams užėjus. 40 VIEŠPATS jiems padeda ir iš bėdos juos ištraukia, – išgelbsti juos nuo nedorėlių ir išvaduoja, nes jie ieško jame užuovėjos. |