I

{'a} ² Visuomet VIEŠPATĮ garbinsiu,

jo šlovė nuolat bus man ant lūpų.

{b} ³ Aš didžiuojuosi VIEŠPAČIU, –

kuklieji girdės ir džiaugsis.

{h} ⁶ Pažvelkit į jį ir pralinksmėkit, –

niekad jums gėdos nereikės kęsti.

{z} ⁷ Šis vargšas^[i3] šaukėsi, ir VIEŠPATS išgirdo,

iš visų jo vargų išgelbėjo.

{p} ¹⁷ VIEŠPATS priešinasi nedorėliams,

kad išnaikintų žemėje jų atminimą.

{z} ¹⁸ Šaukiasi teisieji pagalbos, VIEŠPATS klausosi

ir išgelbsti juos iš visų vargų.

{q} ¹⁹ VIEŠPATS yra arti tų, kurie sielojasi,

ir gelbsti nevilties apimtuosius.

²³ VIEŠPATS atperka savo tarnų gyvastį;

kas ieško jo užuovėjos, bus išgelbėtas.

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>