I

{'a} ² Visuomet VIEŠPATĮ garbinsiu,

jo šlovė nuolat bus man ant lūpų.

{b} ³ Aš didžiuojuosi VIEŠPAČIU, –

kuklieji girdės ir džiaugsis.

{g} ⁴ Skelbkite su manimi VIEŠPATIES didybę,

aukštinkime jo vardą drauge!

II

{d} ⁵ Kreipiausi į VIEŠPATĮ, ir jis man atsakė;

mane jis išgelbėjo iš visų mano baimių.

{h} ⁶ Pažvelkit į jį ir pralinksmėkit, –

niekad jums gėdos nereikės kęsti.

{z} ⁷ Šis vargšas^[i3] šaukėsi, ir VIEŠPATS išgirdo,

iš visų jo vargų išgelbėjo.

{h} ⁸ VIEŠPATIES angelas saugo tuos,

kurie pagarbiai jo bijo, ir juos išgelbsti.

{t} ⁹ Išbandykite ir patirkite patys,

koks geras yra VIEŠPATS.

Laimingas žmogus, kuris randa pas jį užuovėją!

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>