I

{'a} ² Visuomet VIEŠPATĮ garbinsiu,

jo šlovė nuolat bus man ant lūpų.

{b} ³ Aš didžiuojuosi VIEŠPAČIU, –

kuklieji girdės ir džiaugsis.

{'a} ¹⁶ VIEŠPATIES akys žvelgia į teisiuosius,

jo ausys girdi jų šauksmą.

{p} ¹⁷ VIEŠPATS priešinasi nedorėliams,

kad išnaikintų žemėje jų atminimą.

{z} ¹⁸ Šaukiasi teisieji pagalbos, VIEŠPATS klausosi

ir išgelbsti juos iš visų vargų.

{q} ¹⁹ VIEŠPATS yra arti tų, kurie sielojasi,

ir gelbsti nevilties apimtuosius.

{r} ²⁰ Daugel vargų ištinka teisųjį,

bet VIEŠPATS išgelbsti iš jų visų.

{š} ²¹ Saugo visus jo kaulus,

nė vienas jų nebus sulaužytas.

{t} ²² Nelabumas varo į mirtį nedorėlį;

teisiojo priešai bus nubausti.

²³ VIEŠPATS atperka savo tarnų gyvastį;

kas ieško jo užuovėjos, bus išgelbėtas.

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>