A 2 Skelbsiu tavo didybę, VIEŠPATIE, nes mane išgelbėjai ir neleidai džiūgauti mano priešams. 4 VIEŠPATIE, tu ištraukei mano gyvastį iš Šeolo, – juk su visais aš buvau pakeliui į Duobę, bet tu sulaikei mane nuo mirties. 5 Giedokite šlovės giesmes VIEŠPAČIUI, jūs – jo ištikimieji, prisiminkite, koks jis šventas, ir jam dėkokite! 6 Jo įniršis tetrunka akimirką, o jo gerumas tęsiasi visą gyvenimą. Ašaros gali lūkuriuoti per naktį, bet džiaugsmas ateina su aušra. 11 Išgirsk mane, VIEŠPATIE, ir būk man maloningas! VIEŠPATIE, padėk man!“ III 12 Tu pavertei mano liūdesį džiugesiu, nuvilkai man ašutinę[i4] ir apjuosei mane džiaugsmu, 13 kad giedočiau tau be perstojo šlovės giesmę. VIEŠPATIE, tu esi mano Dievas, – tau dėkosiu per amžius! |