BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2024 10 11 Penktad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998)

PsalmynasSkyrius: 29

 Psalmynas
  
 Dievo didybė audroje
  
Ps 29

1 [i1]Dovydo psalmė.

I

Garbinkite VIEŠPATĮ jūs, dangiškieji,[i2]

duokite VIEŠPAČIUI šlovę!

2 Duokite VIEŠPAČIUI jo vardo garbę,

šlovinkite didžiai šventą VIEŠPATĮ!

II

3 VIEŠPATIES balsas[i3] virš vandenų, –

didybės Dievas griaudžia,

VIEŠPATS virš vandenyno.

4 Galingas yra VIEŠPATIES balsas,

VIEŠPATIES balsas kupinas didybės.

9 VIEŠPATIES balsas triuškina ąžuolus,

ir plikai nušluoja miškus,

o jo Šventykloje visi šaukia: „Šlovė!“

III

10 Savo soste virš tvano, –

VIEŠPATS karaliauja amžinai.

  
Išnašos:
1Ps 29,1-29,11: Po kvietimo šlovinti Dievą (I) ši psalmė aprašo nuostabią teofaniją – Dievo didybės apreiškimą baisioje audroje (II) – ir baigiasi malda už tautą (III). Dievo atėjimas Šventajame Rašte aprašomas neįprastais gamtos reiškiniais. Žemės drebėjimas, audra, vėtra prašnekina žmogų likiminiu – būties – klausimu.
2Ps 29,1: ... dangiškieji: pažodžiui Dievo sūnūs. Nors šis posakis, apskritai kalbant, ženklina angelus, kaip antai Job 1,6; 2,1; 38,7, šiame tekste galima jį suprasti kaip ženklinantį teisius, dorus žmones. Labai panašus kreipinys į tautų šeimas randamas Ps 96,7-9. Žr. Ps 89,7.
3Ps 29,3: VIEŠPATIES balsas ... : griaustinis ir žaibas – audros garsai – priskiriami tiesiog Dievui. Dievo atėjimas ženklinamas audros įvaizdžiais, nes audra prašnekina pačią žmogaus būtį.
4Ps 29,6: ... šokdina Libaną: kalnai vaizduojami lyg šiurpo apimti – turbūt turima galvoje žemės drebėjimas. Žr. Ps 114,4.6-7. Hermono kalnas tekste vadinamas Sirion{u} – finikiečiams įprastu vardu. Keletas psalmės posakių užtinkami ir Ugarite, šiaurinėje Finikijoje – nūdienėje Sirijoje – atrastuose XV a. prieš Kristų kanaaniečių tekstuose.
5Ps 29,8: ... Kadešo tyrus: įprasta šią vietovę tapatinti su Kadešo oaze šiaurinėje Sinajaus pusiasalio dalyje. Žr. Sk 20,1. Atrodo, kad ji buvo šiaurinėje Palestinoje, nes šie Kadešo tyrai minimi ir ugaritų raštuose kaip Libano ir Hermono kalnų dalis.
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

PsalmynasSkyrius: 29