Ps 27,1: Pareikšdamas savo beribį pasitikėjimą, kad Dievas jį išgelbės (A I), psalmininkas ilgisi Šventyklos užuovėjos, kur Viešpaties Artume jis bus saugus nuo priešų (A II). Atrodo, kad antroji psalmės dalis iš pradžių buvo atskira psalmė. Čia psalmininkas meldžiasi, kad Dievas jo nepaliktų (B I), prašo parodyti kelią ir globoti (B II).
Ps 27,13: ... gyvųjų šalyje: posakio prasmė – kai dar gyvenu čia, žemėje. Maldose už mirusius Katalikų Bendrija pritaiko šiuos žodžius mirusiesiems – danguje, kur gyvenimas yra tikras.
Bibliografiniai duomenys:
ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.
