1 [i1]Dovydo. A[ibr][ibr]I VIEŠPATS yra mano šviesa ir išgelbėjimas, ko turėčiau bijotis? VIEŠPATS yra mano gyvenimo tvirtovė, prieš ką turėčiau drebėti? 3 Nors kariuomenė apgultų mane, mano širdis nebijotų; nors karas man būtų paskelbtas, net tada pasitikėčiau. 5 Juk vargo dieną jis paslėps mane savo pastogėje, suteiks man globą savo palapinėje, užkels mane aukštai ant uolos. 8 „Eikš, – sako man širdis, – jo veido ieškok!“ Tavo veido, VIEŠPATIE, aš ieškau! 9 Neslėpk nuo manęs savo veido, neatstumk supykęs savo tarno, – tu buvai mano pagalba. Neatmesk manęs, nepalik manęs, Dieve, mano Gelbėtojau. |