26 Iš tavęs kyla mano šlovės giesmė didžiojoje sueigoje; Ką tau pažadėjau, vykdysiu tarp tavęs pagarbiai bijančiųjų. 27 Vargšai valgys, kiek norės, ir bus sotūs, šlovins VIEŠPATĮ jo ieškantieji. Teatsigauna jų širdis[i7] amžinai! II 28 Visi žemės pakraščiai atsimins ir gręšis į VIEŠPATĮ, visų tautų žmonės puls prieš jį kniūbsčia. 29 Juk VIEŠPATS yra Valdovas, – jis viešpatauja tautoms. 30 Jam iš tikrųjų žemai lenksis visi, kurie miega žemėje, prieš jį lenksis visi, kurie žengia į dulkes. III Ir aš jam gyvensiu. 31 Mano palikuonys jam tarnaus; apie Viešpatį bus pasakojama būsimai kartai, jo teisūs darbai skelbiami dar negimusiai tautai. |