¹ Chorvedžiui.

Dovydo psalmė

I

² Karalius yra linksmas, VIEŠPATIE,

nes tu davei jam jėgą; jis džiūgauja,

nes tu suteikei jam pergalę.

³ Ko troško jo širdis, jam suteikei, –

jo lūpų prašymo jam neatsakei. {Sela}

⁴ Juk pasitinki jį su didžia palaima,

uždedi jam ant galvos gryno aukso vainiką.

⁵ Prašė tavęs gyvenimo, –

tu davei jam ilgą dienų trukmę per amžių amžius.

⁶ Didi yra jo garbė per tavo pergalę, –

tu suteiki jam didybę ir garsą.

⁷ Juk tu suteiki jam amžinus palaiminimus,

linksmini jį savo Artumo džiaugsmu.

⁸ Juk karalius pasitiki VIEŠPAČIU

ir ištikimu Aukščiausiojo gerumu bus visad saugus.

II

^9 [i1]Tavo ranka suras visus tavo priešus,

tavo dešinė suras tuos, kurie tavęs nekenčia.

¹⁰ Degink juos tarsi krosnies liepsna

tą dieną, kai tu pasirodysi.^[i2]

Tesunaikina juos VIEŠPATS įniršęs;

ugnis juos tepraryja.

¹¹ Išnaikink jų palikuonis žemėje,

jų vaikus iš žmonijos.

¹² Jei jie kėsintųsi tau pikta daryti,

sumanytų tau pakenkti, jiems nepasiseks.

¹³ Tu priversi juos bėgti atsukęs savo

lankus jiems į veidus.

¹⁴ Būk išaukštintas, VIEŠPATIE, savo jėgos!

Giedosime, šlovindami tavo didžius darbus.

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>