1 [i1]Giesmė. Dovydo. I Apsaugok mane, Dieve, nes pas tave ieškau užuovėjos. 2 Sakau VIEŠPAČIUI: „Tu mano VIEŠPATS. Tik tu esi visa mano laimė“. 3 Kokie šaunūs yra ištikimi VIEŠPATIES žmonės! Būti su jais man didžiausias malonumas. 4 Kas skuba pas kitus dievus, tik labiau save skaudina; Kraujo liejamųjų atnašų jiems neliesiu nei jų vardų savo lūpomis netarsiu.[i2] 5 [i3]VIEŠPATIE, tu esi man skirtoji dalis ir mano taurė, mano likimas tavo rankoje! 6 Man matavimo virvė krito smagioje vietoje, – iš tikrųjų nuostabus yra mano paveldas! II 7 Kadangi VIEŠPATS mane moko, jį šlovinsiu, – net naktį man širdis tai primena. 8 Nuolatos menu VIEŠPATIES Artumą, – jam esant prie dešinės, niekad nedrebėsiu. 9 Užtat linksma mano širdis, džiūgauja visa mano gyvastis ir ramiai ilsisi mano kūnas. 10 Juk nepaliksi manęs Šeolui, neleisi savo teisiajam matyti Duobės.[i4] 11 Tu parodysi man taką, kuris veda į gyvenimą. Tavo Artume yra džiaugsmo pilnatvė, tavo dešinėje rankoje amžina linksmybė. |