BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2018 04 26 Ketvirtad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998)

PsalmynasSkyrius: 147

 Psalmynas
  
 Dievo meilė ir galybė
  
Ps 147

III

12 Šlovink VIEŠPATĮ, Jeruzale!

Šlovink savo Dievą, Zione!

13 Juk jis stiprina tavo vartų skląsčius,

palaimą teikia tavo vaikams.

14 Sukuria taiką prie tavo ribų,

sotina tave geriausiais kviečiais.

15 Siunčia savo žodį žemei,

ir ką jis įsako, greitai įvyksta.

19 Jis paskelbė savo žodį Jokūbui,

savo įstatus ir įsakus Izraeliui.

20 To jis nepadarė jokiai kitai tautai, –

jo įsakų jos nežino.

Šlovinkite VIEŠPATĮ!

  
Išnašos:
1Ps 147,1-147,20: Septuaginta ir Vulgata dalija šią psalmę į dvi: Ps 146 (1-11 eilutės) ir Ps 147 (12-20 eilutės). Psalmė šlovina Dievą, nes jis atkūrė ištremtą Izraelio tautą (I), rūpinasi nuskriaustaisiais (II) ir yra Ziono geradarys (III).
2Ps 147,8-147,9: Lygiai kaip dangiškasis Tėvas apvelka kalnus augmenija, kad žmonės ir gyvuliai turėtų peno, taip pat jis apvaizdžiai rūpinasi paukščiais, ypač varnomis, kurių įkyrų kranksėjimą poetas laiko šauksmu į Dievą prašant lesalo. Žr. Mt 6,26-30.
3Ps 147,10-147,11: Besaikis pasitikėjimas savo jėgomis dažnai išpuikina žmogų, – tuomet Dievui žmogaus gyvenime nebelieka vietos. Dievas mėgaujasi žmogumi, kuris pasitiki jo gerumu ir yra jam atviras. Žr. Ps 20,8; 33,16-19.
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

PsalmynasSkyrius: 147